Katė buvo visiškai sveika, bet vieną dieną suviduriavo. Išmatose lyg ir pastebėjome kraujo, o gal taip tik pasirodė, taigi, kreipėmės į veterinarijos įstaigą – maža ką, galbūt suėdė kokį neėdamą svetimkūnį.
Klinikoje katė buvo apžiūrėta vizualiai, nuskutus pilvą padaryta echoskopija – jokio svetimkūnio nesimatė. Padarytas kraujo tyrimas neparodė jokios infekcijos ar organų veiklos sutrikimo – visi rodikliai tiesiog idealūs.
Buvo suleisti vaistai nuo viduriavimo (logiška) ir... antibiotikai. Kam antibiotikai? Profilaktiškai! Neva, galbūt infekcijos dar tyrimuose nesimato, bet ji išlįs. Na, mes ne specialistai – jei reikia, tai reikia.
Vis dėlto nusistebėjom, kad, visoms sveikatos organizacijoms visais kanalais skalambijant apie globalią problemą – perteklinį antibiotikų vartojimą, pavojų per tai išsivystyti jiems atsparioms bakterijoms, kai greit pasaulyje turėsime situaciją, kuomet vaistai nebeveiks, kai žmonių gydytojai tik sunkiais atvejais skiria antibiotikus, gyvūnijos pasaulyje jie skiriami tiesiog profilaktiškai, reikia ar nereikia!
Nors tiek prieš vizitą klinikoje, tiek jo metu imant kraują, skutant pilvą, echoskopuojant katė aktyviai veiksmais ir balsu demonstravo savo nepasitenkinimą, grįžę namo pastebėjom, kad ji tapo vangesnė. Nusprendėm, gal nori pailsėti po patirto streso.
Kitą dieną katė vėl buvo žvali, ėdė, lakė ir įnirtingai stengėsi nusiplėšti prie kojos pritvirtintą kateterį. Nebeviduriavo. Bet po dienos reikėjo vėl vykti į kliniką vėl suleisti antibiotikų – pradėjus kursą reikia pabaigti, tad turėjo būti trys dozės.
Grįžus po procedūros katė vėl tapo vangi, tarsi liga vėl būtų sugrįžusi. Lindo į tamsius kampus miegoti, stebėjom, kad neina nei ėsti, nei lakti skysčių. Nebuvo ir kaip sugirdyti gerųjų bakterijų, kurios būtinos vartojant antibiotikus – teko prievarta kišti piliulę į gerklę ir džiaugtis ilčių žymėmis ant pirštų.
Katė ignoravo maistą ir kitą dieną, be proto džiaugėmės, kai pavyko pergudrauti palikus vandens skalbinių bliūde, ir nestandartinė vieta sugundė truputį palakti. Jau tada kilo įtarimų, ar nebus kalti antibiotikai, nes pablogėjimas įvykdavo būtent suleidus dozę.
Matyt, jie kartu su galimomis infekcijos (kuri net neegzistavo) bakterijomis išmušdavo visas virškinamojo trakto bakterijas, o piliulė nespėdavo jų atstatyti ar apskritai blogai suveikdavo. Bet vis tiek, atėjus laikui suleisti paskutinę dozę, nuvežėm katę, jau vėl kiek pažvalėjusią – na, tik vienas kartas teliko, tegul viskas būna atlikta tvarkingai iki galo. Be to, bijojom patys ištraukti iš venos kateterį – norėjom, kad tą padarytų veterinarai.
Suleisdama paskutinę dozę gydytoja dar pasidomėjo, ar katė pasveiko, ėda – karštai patvirtinom, jog taip, viskas gerai, ėda, geria, tik išimkit greičiau kateterį. Supratom, kad pasakę, jog visiškai atsisako maisto ir vandens, būtume pasmerkę katę tolesniems beprasmiams tyrimams ir naujiems, stipresniems vaistams, nors buvo jau akivaizdu, kad būtent vaistai ir kalti.
Namuose katė beveik „mirė“. Nebenulaikė galvos, gulėjo šonu. Verkiau, sakiau, kad noriu tų juodus drabužius, rankšluosčius, kaktusus ir blakstienas apkimbančių baltų pūkų, šlapių pripėdavimų ant virtuvės stalo, visko visko, kad tik katytė atsigautų, kad tik viskas susitvarkytų...
Geras dvi dienas praleidom panikoje, bet prisiekėm – daugiau jokių šundaktarių. Po truputį stebėjom pažangą. Pradėjo vaikščioti, nuėjo iki tualeto. Palakė iš gėlių laistytuvo. Susidomėjo paliktu atsuktu vandeniu.
Netrukus atsigavo ir buvo „kaip nauja“. O mes išmokom pamoką, kuri galbūt pravers ir kitiems.
Pirma. Antibiotikai – ne žaislas. Ne veltui jie ribojami žmonių gydyme – klauskite, tikslinkitės, ar tikrai reikia, kai gydysite savo augintinius. Negali būti profilaktinių antibiotikų dozių.
Antra. Veterinarijos klinika – verslas. Ir nebūtinai visais atvejais etiškas. Tyrimai, procedūros, vaistai, papildai – visa tai prekė, kurią jie turi parduoti, kad išsilaikytų. Ir ne visada ta prekė tikrai jums reikalinga.
Trečia. Katė gali viduriuoti tiesiog „šiaip sau“. Nepulkite ieškoti ligų pirmomis dienomis, nes greičiausiai praeis savaime – ieškodami pagalbos, kai jos nereikia, tikrai atrasite mielai jums ją suteiksiančių už pinigus, reikia ar nereikia. Galbūt nukentės tik piniginė, bet, neduokdie, nutiks blogiau, kaip nutiko mums.
