Aš jau daug metų turiu savo favoritus, už juos visada atiduodu savo balsą. Todėl gal ir tų priešrinkiminių reklaminių skrajučių niekada taip įdėmiai neperžvelgdavau.
Tiesiog negaliu pakęsti kai kurių politikų deklaruojamo melo ir populistinių pažadų, kurių jie tiesiog negali įgyvendinti.
Bet aš ne apie jų „kabinamus makaronus“ norėjau parašyti. Paskaičiau jūsų straipsnį, kaip pasipiktino rinkėjas į jo pašto dėžutę metamais reklaminiais biuleteniais.
Aš noriu pasidalinti kiek kitokia patirtimi ir emocijomis, kurias man sukėlė pašto dėžučių radiniai. O mano emocijos buvo labai teigiamos.
Gal kitiems tai bus jokia naujiena. Bet aš seniau jau buvau varčiusi ir skaičiusi Seimo rinkimų reklaminius bukletus, kuriuos platina, kaip suprantu, Vyriausioji rinkimų komisija. Kai pamačiau balsavimo biuletenio pavyzdį su išgalvotomis pavardėmis ir partijomis, negalėjau nustoti juoktis.
Su draugais skaitėme ir juokėmės iki ašarų, tiesą sakant.
Jūs tik paklausykite: „Persikų pyrago partija“ (kandidatė Vanilė Pudraitė), „Geros girios koalicija“ (kandidatas Girius Kriaukšlius), „Obuolienės saldumo sąjunga (kandidatė Pintinė Cinamoninė), „Kugelio gerumo aljansas“ (kandidatas Grietinis Bulviniauskas), „Pipirų stiprybės judėjimas“ (kandidatas Jelapenas Kajenas), „Spurgų solidarumo aljansas“ (kandidatas Cukrus Apvalainis).
Seimo rinkimų vienmandatės apygardos balsavimo biuletenio pavyzdys su išgalvotais politikais irgi kelia šypseną: Šprotas Aštriakvapis (išsikėlė pats), Krienas Vasabis (Pipirų stiprybės judėjimas), Meduolis Šaunuolis (Kaitriosios krosnies frontas), Ikras Eršketis (Vandens su citrina partija). Ir dar tie smagūs neegzistuojančių partijų logotipai.
Tokius vardus, pavardes ir partijas, politinius judėjimus sugalvoti buvo reikalų. Reikia turėti fantazijos. Bet kokiu atveju, noriu pagirti ne mūsų politikus už fantaziją, bet lankstinukus kūrusius žmones. Tiek nesijuokiau jau seniai.
O jūs ar vartot tokius lansktinukus, atkreipiat dėmesį į tokį turinį?
