Nors mes šiai dienai labai didžiuojamės tapę vakarų Europos kultūrine dalimi ir esame linkę visuotinai propaguoti bei diegti jaunajai lietuvių kartai vakarų kultūrai būdingas vertybes – drąsiai vadinti save vakariečiais kažin ar dar galime.
Tenka pajusti, kad grubus, atšiaurus elgesys vienas su kitu, nepasitikėjimas, baimingas požiūris ir išankstinis nusistatymas, kad kažkas kasdien vis taikosi apgauti, aplenkti, apsukti, o gyvenimas – tai kova už išlikimą – tai trauminis praeities paveldas jau šių dienų lietuvių kartai.
Sociopatinį elgesį žmogaus vienam su kitu, pavyzdžiui, neadekvačiai pavojingai vairuojant kelyje, pažeidinėjant įstatymus įvairiuose sandoriuose, kyšininkaujant, teršiant aplinką ir taip kenkiant visų mūsų gerovei, aš tai sieju su buku supratimu apie išlikimą sibirietiškai atšiauriomis sąlygomis.
Kaip sakydavo tais gūdžiais laikais – nesiversi – negyvensi – vot taip. Tad ar stebina šiomis dienomis mūsų empatijos trūkumas silpniausiems? Taip. Mane vis dar stebina. Mes dažnai linkę viešai ir garsiai save priskirti vakarams – vadiname save liberaliais demokratiškais ir pažangiai mąstančiais. Esame daugiau nei supuvusi sovietų Rasija.
O taip, esame geresni ir vis dar tobulėjame. Tačiau esu tikra, kad tikrai sąmoningais ir stipriais save galime laikyti tik tada, kai silpniausi mūsų visuomenėje yra saugūs, apginti nuo žiauraus žmogaus elgesio, o sumauti sadistai baudžiami ir labai griežtai. Esu tikra, kad tokios vietos, kaip Klaipėdos zoologijos sodas, neturi egzistuoti mūsų normalios valstybės žėmelėje.
Esu tikra, kad normalūs empatiški žmonės, ten užsukę ir pamatę, kas dedasi, tiems žmonėms, kurie prižiūri zoologijos sodą, turėtų pasiūlyti kurį laiką patiems pagyventi tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip yra laikomi bejėgiai Dievo tvarinėliai.
Kaip civilizuotoje visuomenėje dar gali būti tokie dalykai? Ko mes mokome savo vaikus? Susitaikymo? Tylėjimo, kai žiauriai elgiamasi su silpnuoju? Baimės prieš institucijas, įstatymus, kurie negina silpnųjų ir bejėgių?
Kad reikia laukti, kol kokia biurokratė atvyks patikrinti, atlikti auditą – pasivaikščios žvėrelių „konclageryje“ ir nuspręs, ar ten viskas gerai… Žmogus savo galia ir viešpatavimu žemėje jau išnaikino didžiąją dalį gyvūnų ir augalų įvairovės. Tad ar dar ne gana? Kažkas sau leidžia kankinti tai, kas išlikę?
Galutinai klimatą užvirinę karščiu liksime tarpti ant išdegusios žemelės su tarakonais ir bacilom. Jei neugdysime savyje empatijos silpnesniam už save, negalėsime savęs vadinti stipriausiais šioje žemėje. Stipriausi turi ginti silpnuosius. Stiprūs ne tik raumenimis, bet ir dvasia bei protu. Tad daugiausia, ką galima padaryti – priešintis prieš žiaurų elgesį su bejėgiais, negaličiais apsiginti. Netoleruokime smurto mūsų visuomenėje.
Savo pozicijos nepateikė
Susisiekti su Klaipėdos zoologijos sodo atstovais naujienų portalui Lrytas.lt nepavyko. Į užklausas nurodytu elektroniniu paštu neatsakė, telefonu atsiliepę asmenys teigė, kad jų pareigybės neleidžia teikti komentarų žiniasklaidai.
