Skubant į mokyklą nutiko nelaimė, tačiau užuojautos nesulaukė: „Tų kreivų žvilgsnių nepamirštu iki šiol“ (6)

Niekada, būdamas mokinys, nejaučiau, kad Rugsėjo 1-oji yra mano šventė. Kai auginau vaikus Lietuvoje, man taip pat teko tęsti šią sovietinę tradiciją, nors Lietuva jau seniai nepriklausoma.

Visame pasaulyje, išskyrus posovietines šalis, mokiniai švenčia savo šventę. Mokytojams jokiu būdu niekas neneša gėlių – jei neštų, mokytojai liktų visiškai nesupratę, kodėl. Gal pats laikas susivokti, kad tai kreivų veidrodžių šventė, per kurią pasipelno gėlių pardavėjai, o mokytojai, mokinių šventės sąskaita, gauna gėlių?

O gal tai tik mano vaikystės traumos pasekmė, kai pakeliui į mokyklą sulaužiau gėlę ir nuėjau be jos? Tų kreivų žvilgsnių nepamirštu iki šiol, kaip ir mokytojos, kuri jautėsi taip, lyg būčiau pavogęs iš savęs šventę, nes nepadovanojau jai gėlės.

Atsipeikėkite, Tėveliai! Jei norite, dovanokite mokytojoms gėles Mokytojų dienos proga, bet neatimkite šventės iš vaikų! Jie turi prisiminti savo šventę, o ne sulaužytą gėlę pakeliui į mokyklą, kurios nepadovanojo mokytojai. Atsikratykite šios sovietinės tradicijos!