„Labai džiaugiuosi, kad mano nuotraukos – „Wave After Wave“ ir „Metropolitan Puzzle“ – laimėjo auksą „European Photography Awards 2024“ konkurse, kuriame dalyvavo fotografai iš 50 valstybių!“ – džiaugėsi architektūros kategorijoje triumfavusi fotografė Ieva. Abi „auksinės“ nuotraukos yra iš kelionių – „Metropolitan Puzzle“ – iš Neapolio; „Wave After Wave“ – iš Vienos.
„Bendraukime“ jauna moteris pasakojo, kad varžytis ir laimėti su profesionalais iš įvairių pasaulio šalių buvo ypatinga patirtis.
„Auksas – visuomet džiaugsmas ir motyvacija toliau eiti ta pačia kryptimi. Kadangi fotografuoju tik telefonu, laimėti konkurse, kuriame dalyvauja ir profesionaliais fotoaparatais darytos nuotraukos, dar smagiau“, – džiaugėsi ji.
Tai – toli gražu ne pirmas tarptautinis įvertinimas. Šiais metais I Gailės fotografija viename prestižiškiausių pasaulyje fotografijos konkursų „Sony World Photography Awards“ pateko į Europos regiono geriausiųjų sąrašą.
Visuose fotografės kadruose fiksuojami miestų vaizdai. Urbanistinį stilių Ieva prisipažino pamėgusi todėl, kad yra miesto vaikas.
„Kaimo neturiu, net nenumanau, koks jausmas gyventi kaime. Nežinau, ar dėl to, bet gamtos fotografuoti visai netraukia, kartais net pykdo, kai gražias architektūrines formas užstoja koks nors medis“, – sakė ji.
Tiesa, Ieva fotoaparatą į rankas paima tik laisvalaikiu, nes pagal profesiją ji yra teisininkė.
Teisininke banke dirbanti Ieva, paklausta, ką pirmiau pamilo – fotografiją ar įstatymo raidę, susimąsto: „Nežinau, ar galima mylėti įstatymo raidę. Veikiau ją ir galima, ir būtina gerbti, nes kitaip visuomenėje būtų anarchija, kurios matyt nenori ir pats liberaliausias protas.
Kita vertus, teisės logiškumas šiek tiek ir panašus į griežtas grynas architektūros formas. Tikrai negalėčiau atsakyti, kas anksčiau – estetinė pasaulio jausena ar socialinių normų dėsningumo supratimas.
Matyt ir tai, ir tai man sava. Kai 4 – 6 metų lankiau dailės studiją, jos vadovė vis sakydavo, kad mano piešiniuose labai griežta kompozicija, tai, manau, kad tai kažkas įgimto, nes tokiame amžiuje net nelabai supratau, kas ta kompozicija. Ir gyvenime, ir profesinėje veikloje labai nepatinka supintas, neaiškus, nelogiškas mąstymas, manau, kad tam tikra prasme tai atsispindi ir fotografijoje, siekiant aiškaus detalių santykio su visuma“.
