Pigesnis kelionės variantas buvo užsisakant nakvynę su kambarioku. Pradžioje džiaugiausi, kad man pasisekė su moterimi, su kuria teks dalintis kambarį. Susipažinome, pasirodė maloni, linksma, draugiška.
Tačiau viskas pasikeitė po pirmosios nakties. Su nepažįstama moterimi teko dalintis ne tik viešbučio kambariu, bet ir lova. Dvigule, bet vis tiek atstumas nedidelis. Ir šioje situacijoje blogiausia buvo tai, kad mano kambariokė, pasirodo, siaubingai knarkė. Jos knarkimas jai tik užmerkus akis buvo nepakeliamas. Pasakyti, kad sienos drebėjo, būtų per silpna. Sklido toks baisus triukšmas, kad aš plėšiau tualetinį popierių ir kišausi į ausis.
Bandžiau netgi įjungti visą televizoriaus garsą. Deja, moteris nereagavo. Tuomet supratau, kad nieko kito nelieka, tik žadinti savo kambariokę. Jau buvo trečia valanda nakties, man netgi prasidėjo migrena nuo tokio triukšmo. Tačiau, mano siaubui, kambariokė ir toliau miegojo!
Ryto laukiau kaip išgandymo.
Kambariokė prabudo lyg niekur nieko, visa žvali, pailsėjusi, išsimiegojusi. Pasirodo, ji prieš miegą išgėrė kažkokių lašiukų ar tai vaistukų, kad galėtų pailsėti. Aišku, atsiprašinėjo. Net negalvojo, kad knarkia. Nes kai gyvena viena, niekas jos knarkimo ir negirdi.
Nenorėjau likti antrai nakčiai. Pasakiau ir vežėjams, su kuriais vykome. Bet jie neturėjo kito pasiūlymo, visi kambariai buvo užimti, sugrupuoti.
Aišku, kad niekas su manimi keistis taip pat nenorėjo. Teko man atkentėti dar dvi siaubo naktis. Galiausiai jau ir aš gėriau valerijonų, kad tik sudėčiau bent bluostą.
Daugiau tokių kelionių ir ekskursijų niekada gyvenime neužsisakysiu. Atostogos buvo sugadintos, įspūdžiai visi nublanko. Grįžau pavargusi, nusikamavusi, nusivylusi.
