Ryte vilnietis Rimantas pro daugiabučio langą taip pat pamatė virstantį medį ir nutarė pranešti Bendrajam pagalbos centrui. Tačiau vyrą už audros padarinius labiau nustebino tai, kad buvo neįmanoma prisiskambinti 112 ir susisiekti su Bendruoju pagalbos centru.
„Gyvenu Vilniuje, S. Stanevičiaus g., 12 name. Pusryčiavau apie 9 valandą ir mano akyse vėjas nuvertė medį ant šaligatvio, kuriuo dažnai eina žmonės į parduotuvę. Gerai, kad tuo metu nieko šalia nebuvo. Skambinau 112 du kartus, bet nuolat užimta, girdėjosi tik balsas „laukite“, bet po trečio karto su raginimu „laukite“ supratau, kad neprisiskambinsiu 112.
Įvyko tik nedidelė audra, o 112 telefonu prisiskambinti – jokių galimybių. Jeigu žmogui infarktas ar insultas, numirtų arba liktų neįgaliu visam gyvenimui. O jeigu rimtesnis įvykis, avarija, kur svarbi kiekviena minutė, kaip tada?
Kas atsakingas už tokį tarnybų darbą, kai esant nelaimei negali prisiskambinti? Mes nusivylę, 112 pasirodė visu savo gražumu nesusitvarkydama su ekstra situacija“, – piktinosi vilnietis Rimantas.
Pagalbos prašymų audros metu smarkiai išaugo
Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas komentavo, kad pagalbos prašymų skaičius audros metu smarkiai išaugo, žmonės skambino dėl nuvirtusių medžių apgadinto turto ir pan.
„Žymiai daugiau negu įprastai buvo prašoma ugniagesių gelbėtojų pagalbos: vietoje įprastų 100 išvykimų per parą, ugniagesiams gelbėtojams vien nuo liepos 29 d., vidurnakčio teko išvykti daugiau nei 1700 kartų.
BPC sustiprino pamainas papildomais darbuotojais, tačiau dėl didelio pagalbos prašymų skaičiaus atsakymo į pagalbos skambučius laikas galėjo pailgėti.
Kalbant apie skambučius audros metu piko valandomis buvo sulaukiamas apie 800 skambučių per valandą, kai įprastą dieną jų gaunama apie 300 skambučių per valandą“, – komentavo Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas T. Maroščikas.
