„Alio? Ar galėčiau komentuot olimpinių atidarymą? Nėra kalbos, aišku! Žinau kelias sportininkų pavardes, o tų kurių nežinau, ir žiūrovai nežinos – tai koks skirtumas.
Dar duosite į porą sporto komentatorių, kuris žinos dar tris? Super, bus visos šešios, suskaičiuojate?
Ar sakiau, kad kelis žodžius prancūziškai suprantu? Jei ne taip išversiu „metro, boulot, dodo“ dašus tik keliems frankofilams, o jie per daug rafinuoti, kad skųstųsi.
Kažką ten girdėjau, kad Lady Gaga turėtų dainuoti, bet žalio supratimo neturiu, kaip ji atrodo. Ne mano skonio moteris. Jei dainuos šalia Celine Dion – žinosiu, kad čia ji. Ai, tegu žiūrovai patys susipranta. Jei praėjus 10-iai minučių kažkieno paprotintas prisipažinsiu, kad ji jau dainavo ir va kokia čia buvo staigmena – nieko gi čia tokio, ane?
Ir kad jokių simbolių renginyje neatpažinsiu, neperskaitysiu? Sakysiu – staigmena! Paslaptis! Kai deglą neš Rafaelis Nadalis leisiu sau nusistebėti, ką čia veikia ispanas. Na, bet rimtai? Prie ko čia jis? Kažką girdėjau apie Roland-Garros, bet šią genialią mintį pasakysiu tik tada, kai jis sulytas plukdys olimpinę ugnį linguojančiame kateryje.
Nes jame jam tikrai sunkiau, nei korte. Sakau jums.
Kai nebežinosiu, ką sakyti – tylėsiu. Ir kai pusę frazės pasakęs nutilsiu – visi galvos, kad čia tokia režisūra. Kad labai svarbus momentas ir nereikia jo trikdyti kalbomis, kad ir labai vertingomis ir informatyviomis. Juk paslaptis turi išlikti.
Dar būtinai pagirsiu mūsų delegaciją. Kad vyrai stiprūs, stotingi ar kažkaip panašiai. O merginos gražios. Taigi visi Lietuvoj taip mėgsta sakyti, žmonėms patiks.
Matot, aš pasiruošęs.
Aš iš tų, kur gimsta pasiruošę.
Mamma mia...“, - stebėjosi Sandra.
