Tačiau su psichologo ir artimųjų pagalba nelošiu, loterijos bilietų neperku ir kitų azartinių žaidimų vengiu. Mano aistra lošti užmigdyta.
Kada ir kaip viskas prasidėjo, tiksliai nepamenu. Nes augau kaime, kur nebuvo jokių lošimo namų ar su tuo susidūrusių artimųjų. Tačiau jau paauglystėje pastebėjau savo liguistą pomėgį pirkti momentinius loterijos bilietus. Pirkdavau juos vietoje sausainių ir trindavau juos dar prie kasos. Vis tikėjausi laimėti milijoną, kuris padės man ištrūkti iš kaimo, padės mano šeimai atsistoti ant kojų.
Kai išvykau į didmiestį studijuoti, susipažinau su azartiškomis merginomis, kurios pakvietė mane į kazino. Tačiau tada dar neturėjau 21-erių, buvo labai apmaudu, kad manęs apsaugininkas neįleido. Todėl su nekantrumu laukiau savo 21-ojo gimtadienio, kurį sutikau prie ruletės. Man tuomet labai sekėsi. Pajutau, kaip greitai galima praturtėti vos per kelias minutes.
Buvau iš nepasiturinčios šeimos ir greitai, paprastai pasiekiami pinigai man suteikė euforiją, adrenaliną, galią. Viso to man reikėjo dar ir dar.
Buvau labai nustebusi, kad įsitraukę lošėjai gali būti ne tik vyrai, bet ir moterys. Ėjome su draugėmis, kurios, kaip ir aš, visą savo stipendiją sukišdavo į lošimų automatus.
Priežasčių užsukti į kazino nereikėdavo ieškoti ilgai. Ten nemokamai vaišina gėrimais. Ten, skirtingai nei kavinėse ar klubuose, vis dar buvo galima rūkyti. Kartais iš klubo nubėgdavau į kazino, neva, tik tam kad galėčiau šiltai parūkyti.
Kartais per sekundę išlošdavau kelis šimtus. Kartais pralošdavau viską ir namo grįždavau pėstute (bendrabutis buvo už valandos kelio nuo miesto centro). Kartais grįždavau su taksi, arba su pirmais autobusais. Žmonės važiuodavo į darbus, o aš grįždavau namo miegoti. Nes adrenalino naktis prie ruletės ir nemokami gėrimai atimdavo daug jėgų.
Kai naktinės pramogos pradėjo trukdyti studijoms, prisidariau daug skolų ir mane pašalino iš universiteto. Kai nebegavau stipendijos, o tai reiškė ir be nuolatinės „paramos“ lošti, be gyvenamosios vietos (dėl nutrauktų studijų teko palikti ir bendrabutį), šiek tiek atitokau.
Tėvams pradžioje melavau, nesakiau tiesos. Tik seseriai atsivėriau, kuri man padėjo labiausiai.
Sesuo iš pusės žodžio suprato, kas su manimi vyksta. Dar nebuvau dugne, nebuvau jo pasiekusi. Buvau tik bepradedanti ristis. Tačiau ir taip jau buvau praradusi pakankamai. Jutau žvėrišką norą lošti, atsilošti, praturėti, pajusti tą euforiją, be kurios gyvenimas atrodė praradęs savo spalvas.
Atitolau nuo savo azartiškų draugių. Nes po vieną lošti ir skolintis buvo lengviau nei ieškoti paramos visai kompanijai. Be to, viena mano draugių jau buvo rimtai prasilošusi ir įsiskolinusi. Mačiau, kaip draugė ritasi į dugną, nes pradėjo skolintis, pradėjo pardavinėti savo (ir mano) daiktus, pradėjo parsidavinėti, kad tik galėtų nueiti į kazino lošimų automatų...
Specialistų pagalba pradėjau gilintis į savo potraukio lošti priežastis. Analizuoti savo elgesį ir jo pasekmes.
Kaip jau rašiau, negaliu pasakyti, kad įveikiau savo priklausomybę. Tačiau jau keletą metų nelošiu ir tikiuosi į tą gyvenimo etapą niekada nebesugrįžti.
Grįžau į studijas, baigiau mokslus, susiradau darbą, sukūriau šeimą. Tą priklausomybių kupiną gyvenimą prisimenu su baime. Toks gyvenimas primena savotišką kalėjimą. Vieni ištrūkę į laisvę ją vertina, brangina ir daro viską, kad į ją nebesugrįžtų. Kiti, deja, vėl grįžta prie senų įpročių, kurie nubloškia atgal į tą baisią įkalinimo „įstaigą“.
Naujienų portalas Lrytas.lt inicijuoja socialinę akciją „Gyvenimas be ruletės“ ir kviečia su lošimų priklausomybėmis susidūrusius žmones dalintis savo istorijomis, išgyvenimais.
Galbūt jūsų papasakotos patirtys ir pavyzdžiai kitus įkvėps pokyčiams, padės atpažinti savo ar artimųjų problemas bei parodys, kad priklausomybę lošimams galima įveikti ir pradėti naują gyvenimo etapą be ruletės.
Pavojus dėl azartinių lošimų slepiasi ne tik kazino. Priklausomybę nuo azartinių lošimų gali sukelti ne tik ruletė, bet ir iš pirmo žvilgsnio nekaltos sporto lažybos su draugu ar įsigytas momentinės loterijos bilietas. Kiekvieno kelias – skirtingas. Tačiau kuo daugiau papasakotų skirtinų gyvenimo kelionių, tuo daugiau likimo draugų tarp jų gali atrasti savo istoriją.
Istorijomis dalintis kviečiame ne tik su priklausomybe nuo lošimų susidūrusius žmones, bet ir jų artimuosius, draugus, su jais dirbančius specialistus. Pasakojimų lauksime adresu bendraukime@lrytas.lt. Anonimiškumą garantuojame.
Dėl pagalbos galima kreiptis:
Priklausomybės ligų centras https://www.rplc.lt/lt
Priklausomų asmenų bendruomenė „Aš Esu“ https://asesubendruomene.lt/
Lošimų priežiūros tarnyba lošiančiųjų ir artimųjų konsultavimas https://nebenoriu-losti.lt/
Savipagalbos grupės „Anoniminiai lošėjai“ https://www.anoniminiailosejai.lt/
