Nepaisant šios santuokai palankios statistikos, skyrybų skaičiai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra liūdinantys. Skyrybų psichologas Mykolas Truncė atliko statistinę pastarųjų 5–10 metų Lietuvos šeimų vedybų, santuokinio gyvenimo ir skyrybų analizę. Specialistas ne tik dalinasi tyrimo rezultatais, bet ir pateikia santykių testą bei atskleidžia, kaip galima išsaugoti šeimą.
Dažniausiai poros skiriasi po 12 metų
M. Truncė atkreipia dėmesį, kad vis mažiau porų įteisina savo santykius vedybomis. Statistika išties liūdinanti – 2023 metais buvo 11 proc. mažiau santuokų palyginus su 2022 m. O per paskutinius 9 metus santuokų, tenkančių 1000 gyventojų, sumažėjo 35 proc. Daugiau, kaip 26 proc. porų, kuriančių rimtus santykius, gyvena neįteisinusios santykių (nes vaikai gimsta tėvams nesusituokus).
Santuokos jaunimo tarpe taip pat yra nepopuliarios. Pirmą kartą tuokiamasi vis vėlesniame amžiuje (vyrai – 30, moterys – 28 m). Dėl to ir moterys pirmą kartą gimdo vis vėlesniame amžiuje – 30 m. Dėl to ženkliai mažėja gimstamumas. 2023 m. gimė apie 20 proc. mažiau kūdikių, nei 2019 m. Pastebima tendencija turėti mažiau vaikų, o atskirais atvejais – apskritai jų neturėti.
Skyrybų psichologas apgailestauja, kad santuokos apnuodija gyvenimus dėl labai aukšto smurto artimoje aplinkoje lygio – 54 tūkst. policijoje registruotų pranešimų per 2023 metus, arba po 148 atvejus per dieną! 2023 metais buvo nužudyti 25 sutuoktiniai, arba kas antrą savaitę po vieną!
Dar viena liūdinanti tendencija, kurią pateikia psichologas: net 34 proc. porų išsiskiria vidutiniškai po 12 santuokos metų (2023 m. prognozė). Daugiausia skyrybų įvyksta 30–50 metų sutuoktinių amžiaus tarpsnyje. Du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys. Daugiau, kaip pusė iš jų pragyvenusios santuokoje ilgiau nei 10 metų.
Skyrybas dažniau inicijuoja moterys
„Kodėl du trečdalius skyrybų inicijuoja moterys? Galiu kelti hipotezę, kad jos yra labiau linkusios kuo greičiau ištekėti, tačiau, kai iš arčiau „pamato“ antrą pusę, smarkiai nusivilia ir skiriasi. Moterys yra reiklesnės santykiams, nes supranta, kad ir namai, ir vaikai bus jos atsakomybė. Todėl kelia aukštesnius reikalavimus vyrui, nei vyras moteriai. Skiriasi, nes mano, kad paskubėjo, pataikė ant prasto partnerio, o nori ištekėti už geresnio, su kuriuo galėtų turėti vaikų. Bet realybė yra kitokia: „Jei nemoki vairuoti automobilio, jo pakeitimas nepadės išmokti vairuoti saugiai“. Perkėlus tai į santykius – „Partnerių pakeitimas neišmoko bendrauti taikiai ir sukurti stiprią šeimą!“ – sako psichologas M. Truncė.
2022 m. 100 santuokų teko 46,2 ištuokos (2021 m. – 46,6). Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija, iš 100 susituokusių porų 34 išsituoks po 12 santuokos metų. 2014 metais išsiskyrė 43 iš 100.
Tiesa, įteisintų santuokų skaičius neatspindi tikrosios porų situacijos. Prie oficialių skaičių (kuriuos žinome iš Lietuvos Statistikos duomenų bazės) reikėtų pridėti ir santuokos neįregistravusias poras. O tokių 2022 metais buvo 26,2 proc. Šį procentą atskleidžia duomenys, registruojant gimusius kūdikius santuokos neįregistravusiems tėvams.
„Įvertinant tai, kad pačių santuokų mažėja, kad mažėja dalis porų, kurios gimdo vaikus neįteisinę santuokos, galime daryti išvadą, jog poros linkusios gyventi be veikų ir neįteisinę santuokos“, – sako psichologas.
Santuokas ir skyrybas nulėmę karantinas, karas, krizė
Skyrybų psichologas pastebi, kad santuokoms ir skyryboms didelę įtaką turėjo karantinas, karas ir krizė.
„Ryškų santuokų skaičiaus sumažėjimą siečiau su Covid -19 pandemija ir įvestu karantinu bei su tuo padidėjusia nežinomybe ir nesaugumu. 2020 metais, kai pilna jėga dėl Covid-19 įsisiautėjo karantinas, tiek santuokų (-27 proc.), tiek skyrybų (-15 proc.) skaičius ženkliai sumažėjo.
2021 metais santuokų padaugėjo, tačiau 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje vėl atsirado naujas pavojus, o su juo ir nauja nežinomybė, nesaugumas. 2023 m. besitęsiantis Rusijos karas su Ukraina didino neapibrėžtumą ir dėl to poros galėjo vengti tiek santuokų, tiek skyrybų. Didėjant pavojui, skirtis vengiama, nes tai dar labiau padidintų sutuoktinių nesaugumą, kuris yra sumažėjęs dėl smarkių tarpusavio konfliktų ir smurto.
Pasak skyrybų psichologo, dar viena ypač svari griūnančių santuokų priežastis yra silpnas sutuoktinių parengimas santuokai.
„Svarbiausias Lietuvos uždavinys – parengti sutuoktinius ilgalaikei, pastiprinančiai partnerystei yra „numestas“ bažnyčiai. Tačiau bažnyčios vedami sutuoktinių parengimo santuokai kursai nėra nei visa apimantys, nei pakankami, kad būtų sukurtos stiprios šeimos, o skyrybos neviršytų 5 proc.
Vyriausybė nepadarė nieko esminio, kad paruoštų sutuoktinius darniai santuokai, o tėvus – sėkmingai tėvystei.
Valstybė per pastarąjį penkmetį atnaujino Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir pradėjo atidžiau stebėti smurto artimoje aplinkoje pasireiškimus. Per paskutinius 5 metus stebima tendencija, kad užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius mažėja. Skaičiai mažėja, o kaip jaučiasi 148 šeimos kasdien susimušančios ir pateikiančios pareiškimus policijai, kad gautų apsaugą? – svarsto M. Truncė. – Tyčinių nužudymų artimoje aplinkoje skaičius auga. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad sutuoktiniai nemoka bendrauti taikiai, konfliktuoja, įskaudina vienas kitą ir pradeda smurtauti. Jei prie to prisideda alkoholis, dažna tokių fizinių konfliktų baigtis – nužudymas“.
Skaudžios skyrybų pasekmės
Pasak daug metų su poromis dirbančio specialisto, skyrybos visais atvejais smogia skaudžiai ne tik abiem partneriams. Iširus santuokai ypač nukenčia ir pažeidžiami tampa vaikai.
„Skyrybų metu vaikai išgyvena atstūmimo, nereikalingumo jausmus, gėdą, kaltę. Jaučiasi menkaverčiai. Dėl tokių išgyvenimų vaikai gali užsidaryti savyje, slėptis arba smurtauti. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą jėga, stumianti vaikus pakelti ranką prieš save! PSO organizacija 2022 m. nustatė, jog, daugiausia patyčių patyrė berniukai, gyventys Bulgarijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Lenkijoje, o patyčių mastas per pastaruosius 4 metus padidėjo nuo 13 iki 16 proc., – apgailestauja M. Truncė. – Po skyrybų nepilnoje šeimoje auganti dalis vaikų pradeda „eiti takais nedorybės“. Rūkymas, alkoholio vartojimas, patyčios, smurtas, nusikaltimai, savižudybės, nužudymai... Daugeliu atveju po skyrybų nepageidaujamos pasekmės būna tiek patiems vaikams, tiek jų tėvams, tiek mums visiems.“
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į statistiką, kad po skyrybų su vienu iš tėvų (dažniausiai – mama) likę vaikai patenka į didelį skurdą. 2022 m. beveik 6 000 vaikų po skyrybų liko augti be vieno iš tėvų. Apie 220 tūkst. vaikų nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1991 m.) išgyveno tėvų skyrybas ir patyrė traumas.
Tyrimai rodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai labiau linkę į jaunatviškus nusikaltimus, rūkymą, alkoholio bei narkotikų vartojimą, o tikimybė patekti į kalėjimą išauga daugiau nei dvigubai. Vaikai, išaugę tik su vienu iš tėvų, linkę du kartus dažniau nutraukti aukštojo mokslo studijas. Išsiskyrusių tėvų vaikai yra linkę į seksualinius santykius jaunesniame amžiuje. Dėl to merginos pastoja, gimdo ir dažniausiai tampa vienišomis mamomis.
Atlikus 20 metų trukusį tyrimą nustatytas ryšys tarp senelių skyrybų ir jų anūkų bendravimo su aplinkiniais kokybės – vaikai, kurių seneliai išsiskyrė, lyginant su kitais vaikais, kurių seneliai neišsiskyrė, turėjo žemesnį išsilavinimą, didesnį polinkį į šeimyninius konfliktus, prastesnius santykius su tėvais.
Kaip išvengti skyrybų?
Psichologas romantikams atveria akis – santykiai pradeda gesti nuo apsigyvenimo kartu.
„Kol abu draugauja ir vienas kitam patinka, kiekvienas iš jų turi tą patį tikslą – būti pora. Tada jie yra vienas kitą palaikantys, užjaučiantys, padedantys, nuraminantys, paglostantys, pabučiuojantys. Abu jaučiasi gyveną puikiuose santykiuose.
Kai pora apsigyvena kartu, vyras „deda paukščiuką“ – jau turiu nuolatinę sekso partnerę. Ko man reikia dabar? Ogi uždirbti, išlaikyti šeimą, todėl jis pasineria į darbus.
Žmona „deda paukščiuką“ – jau turiu vyrą, už kurio, kaip už mūro. Ko man reikia dabar? Ogi vaikų, namų, todėl ir pasineria į tai. Abu jaučiasi gyveną geruose santykiuose.
Dabar, kai vyras ir žmona turi skirtingus tikslus, jie toje pačioje situacijoje priima skirtingus sprendimus. Dėl to prieštarauja vienas kitam, konfliktuoja, svaidosi kaltinimais, kanda, smurtauja psichologiškai, finansiškai, seksualiai, fiziškai. Abu jaučiasi gyveną prastuose santykiuose.
Kai skaudinimai tęsiasi ilgą laiką, santykiuose atsiranda nekalbadieniai ir neseksadieniai. Dėl to įtampa tarp sutuoktinių dar labiau padidėja. Jie dar smarkiau konfliktuoja vienas su kitu ir taip tolsta vienas nuo kito. Abu jaučiasi gyveną skyrybų stadijos santykiuose.
Žiūrėk, vienas ar kitas „nueina į kairę“ ir tada jau dedamas taškas – skirtis. Čia reikia aiškiai suprasti, jog pora nuo kitų žmonių skiriasi tuo, jog susitaria užsiimti seksu tarpusavyje, o ne su kaimynu ar bendradarbe. Kai sulaužomas esminis santuokos saitas – intymus ryšys, šeima galutinai išyra ir lieka tik vienintelis kelias – skirtis.
Jei norite pasitikrinti, kokioje santuokos irimo stadijoje yra judviejų santykiai, užpildykite šį psichologo klausimyną.
Susipažinkite su Jūsų įvertinto klausimyno rezultatais. Jie yra apibendrinti.
Santuokos irimo eiga
Santuoka po truputi pradeda irti iš karto po apsigyvenimo kartu. Santykiai pradeda prastėti po santuokos, o dar sparčiau blogėja po vaiko gimimo. Poros skiriasi, nes nemoka sukurti lygiavertės, pastiprinančios partnerystės, o toksiškuose santykiuose nenori/negali gyventi!
Klausimyne sutuoktinio poveikis man ir santykiams įvertintos smurto formos tik progresuos ir jųdviejų santykiai blogės.
Ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte mėgautis Gerais Santykiais iki gyvenimo pabaigos, pateikiu žemiau esančiame paveiksle.
Kaip greitai blogėja mano santykiai?
Žemiau esančiame grafike, nubrėžkite vertikalų brūkšnį ties tais santuokos metais, kiek jau esate vedę. Tada nubrėžkite horizontalų brūkšnį ties tais santykiais, kuriuose jaučiate, kad gyvenate. Kad geriau suprasti, kurioje santykių stadijoje gyvenate, pasinaudokite Santuokos stadija, kurioje gyvenate šiandien aprašymu kurį rasite sekančiame puslapyje. Linijų susikirtimo tašką paryškinkite.
Santuokos stadija, kurioje gyvenate šiandien
Remdamiesi žemiau pateikiamais santuokos stadijų požymiais ir savo nuojauta priskirkite, kurioje santuokoje gyvenate pastaruoju metu: puikioje, geroje, prastoje ar skyrybų stadijoje. Pažymėkite šią santuokos stadiją pabraukdami jos pavadinimą pirmame stulpelyje.
Jūsų santykių įvertinimo interpretacija
Jei jūsų linijų susikirtimo taškas yra virš raudonos linijos, reiškia, kad jūsų santykiai genda lėčiau už šalies vidurkį. Jei žemiau, tai reiškia, kad jūsų santykiai genda greičiau už šalies vidurkį.
Jei sujungsite tiese du taškus: pradinį raudonos linijos tašką (geltoną) su jūsų pažymėtu tašku, tai linijos susikirtimas su santuokos metų ašimi parodys, kuriais santuokos metais judu išsiskirsite.
Išsiskirsite, jei nesiimsite ryžtingų veiksmų suformuoti gerus gebėjimus kurti saugią erdvę poroje. Tai yra: bendrauti pastiprinančiai, pasiekti abipusį seksualinį pasitenkinimą, išspręsti visus tarpusavio konfliktus abipusio laimėjimo būdu, susitarti dėl vaikų užimtumo ir ugdymo, namų priežiūros, pajamų ir turto valdymo, bendro gyvenimo principų, vertybių bei taisyklių. Taip pat reikėtų „išsigydyti“ patirtas gyvenimo traumas, kurių turime kiekvienas.
Jei to nepadarysite, gyvensite toksiškuose santykiuose ir kentėsite. Arba išsiskirsite ir „dainelė“ prasidės iš naujo! Statistika atskleidžia, jog antros santuokos mažiau patvarios už pirmas!
Jei šiandien darysite tą patį, ką darėte vakar, tai rytoj turėsite viską, ką turite šiandien!
