„Kreipiuosi į jūsų žiniasklaida, kadangi dažnai pastebiu, jog internete atsiranda vis daugiau sukčių, kurie bando pasipelnyti iš žmonių, kurie nelabai nusimano, kaip veikia internetas.
Su tuo susidūriau ir aš šiandien bandydamas parduoti kompiuterį. Su manim susisiekė asmuo, kuris nelabai mokėjo Lietuvių kalbą, tad rašė viską su „Google“ vertėju. Apsimetęs, jog gyvena toli nuo manęs, prie Latvijos sienos, bandė užsakyti „LP Express“ kurjerį, kuris turėjo iš manęs pasiimti.
Gavęs nuorodą į elektroninį paštą pamačiau, jog skiriasi elektroninis paštas, bet norėjau vis tiek patikrinti, kaip vyksta šitos apgavystės.
Užėjęs pamačiau, jog svetainė identiška, kaip tikra „LP Express“ svetainė, bet yra klaidų, bei norinti gauti pinigus už savo prekę, reikia pateikti savo kortelės numerius, su kuriais sukčiai gali ištuštinti jūsų banko sąskaita.
Nuotraukas, kaip atrodo viskas, prisegu, tad norėčiau, kad įspėtumėte žmones, kurie pardavinėja visuose skelbimų puslapiuose bei socialinėse platformose. Norisi, kad žmonės nenudegtų bei pinigai nebūtų vagiami iš dirbančių žmonių.
Labai tikiuosi, kad pasidalinsite šita informacija bei perspėsite, kad visada atkreiptų dėmesį į siunčiamo elektroninio pašto pavadinimą, puslapio pavadinimą bei į atsiskaitymo būdus“, – savo patirtimi dalinosi skaitytojas Tomas.
Sukčiavimo atvejams užkardyti skiria ypatingą dėmesį
Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis komentavo, kad bendrovės tikslas yra užtikrinti, kad e. prekyba būtų visokeriopai saugi tiek klientams, kurie vykdo elektroninę prekybą, tiek ir įsigyjantiems prekes.
„Lietuvos paštas įspėja, kad sukčiai nerimsta ir vis pasitelkia įvairius būdus, siekdami įvilioti į spąstus gyventojus.
Jūsų paminėta sukčių taktika nėra nauja, tačiau jos populiarumas sumažėjęs, pastarosiomis savaitėmis esame gavę keletą pranešimų iš gyventojų apie šį sukčiavimo būdą. Jo esmė tokia: gyventojui, parduodančiam prekes vienoje ar kitoje internetinės prekybos platformoje, parašo pirkėju apsimetęs sukčius, kad už norimą prekę neva nori sumokėti per „LP Express“ platformą. Neva, atlikus mokėjimą už prekę, pardavėjui atsiunčiama nuoroda, pagal kurią jis turi prisijungti prie platformos, suvesti mokėjimo kortelės duomenis tam, kad tie pinigai esą pasiektų pardavėją.
Atsidarius atsiųstą nuorodą yra prisijungiama prie sukčių sukurtos „LP Express“ primenančios aplinkos. Tikrumo įspūdį kuria suprogramuotas, neva, aptarnavimo pokalbių langas.
Ypatingai svarbu pabrėžti, kad „LP Express“ savitarnos platformoje nėra teikiama atsiskaitymų už parduotas prekes paslauga.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad originaliuose Lietuvos pašto ir „LP Express“ siunčiamuose pranešimuose niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Apmokėti už bendrovės teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos ir naudojant elektroninę bankininkystę.
Todėl gyventojų, gavusių įtartiną pranešimą, prašome nepateikinėti jokių mokėjimo kortelės duomenų. Tuo atveju, jeigu paspaudėte nuorodą ir suvedėte mokėjimo kortelės duomenis, patariame nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.
Minėtiems sukčiavimo atvejams užkardyti Lietuvos paštas skiria ypatingą dėmesį. Bendrovės tikslas yra užtikrinti, kad e. prekyba būtų visokeriopai saugi tiek klientams, kurie vykdo elektroninę prekybą, tiek ir įsigyjantiems prekes, kurios gaunamos naudojantis „LP Express“ paslaugomis.
Bendrovė yra inicijavusi jau ne vieną diskusiją ir kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, internetinio ryšio paslaugų teikėjais siekia rasti kuo operatyvesnių sprendimų, kurie leistų užkardyti apgaulingų internetinių nuorodų naudojimą.
Lietuvos paštas taip pat kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu prevencija@post.lt. Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė visuomet perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų blokavimą“, – komentavo Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas A. Varnelis.
