Tačiau šiuos prezidento rinkimus galima vadinti tokia savotiška visuomenės apklausa, anonsu prieš artėjančius Europos parlamento ir Seimo rinkimus. Ir tai kelia didelį nerimą.
Pamačius galutinę pirmojo prezidento rinkimų turo balsavimo rezultatų lentelę mane net šaltas prakaitas išpylė.
Siaubingą nerimą pasėjo balsavimas už kai kuriuos kandidatus, kurie savo rinkėjams žadėjo išstoti iš NATO ir atnaujinti draugystę su Rusija – šalimi, kuri okupavo Ukrainą ir jau ne vienus metus žudo nekaltus žmones. Už tokį kandidatą balsavo per 100 000 žmonių!
Man ir šiaip sunkiai suvokiama, kaip su kai kuriais lozungais buvo apskritai leidžiama kandidatuoti į aukščiausią šalies vadovo postą, tačiau tokia jau ta demokratija...
Tikrai baisu, kad kai kurie balsavę Lietuvos gyventojai linki mūsų šaliai tokios prorusiškos ateities. Ir tokių rinkėjų vaikai, ko gero, taip pat auga būtent Lietuvai nepalankios ir nedraugiškos aplinkos fone.
Mūsų valdžios atstovams tai turėtų būti kaip raudonos vėliavos, kurios signalizuoja apie rimtą grėsmę valstybėje! Aš suprantu, kad yra daug šalyje gyvenančių žmonių, kurie nepritaria dabartinei valdžiai, yra nusivylę ja.
Skirtingai nei praėjusiuose rinkimuose, šįkart bent jau savo socialinio tinklo sraute neteko išvysti tokios rinkimų karštinės.
Puikiai pamenu, kaip per praėjusius rinkimus tiek žinomi žmonės, tiek artimi draugai, kolegos dalinosi nuotraukomis prie balsadėžių, raginimais eiti balsuoti, patiems išsirinkti savo šalies ateitį. Bent jau aš šito sekmadienį nemačiau.
(Nors socialiniai tinklai neatspindi tikro balsavimų aktyvumo – šiuose prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias nuo 1997-ųjų!).
Tačiau kritikuoti savo valdžią ir būti ja nusivylus yra viena, bet rodyti prielankumą Kremliaus šalininkams ir svajoti apie atkuriamą Sovietų sąjungą, jau visai kas kita. Ir tokių prorusiškų šalininkų, pasirodo, mūsų valstybėje – šimtai tūkstančių. Nerimauti nėra laiko, reikia pradėti kažką dėl to daryti. Ir kuo skubiau.
