Iš tolo nesigirdi, kas ir kaip dabar šneka Lietuvoje. Bet akis bado tiesmukiškas ir kartais iki galo nesuprastų eibės (ne aibės, nes tai – matematikos terminas) žodžių vertimas į lietuvių kalbą. Iš piršto išlaužti naujadarai ne prideda jai vaizdingumo, o, atvirkščiai, ją prastina ir teršia. O gal raukim tas kalbos ydas po vieną, kaip kokias piktžoles iš savo daržo?
Staiga šitiek daug visko atsirado pasaulyje! Daug rizikų, baimių, veiklų, ir net veikų!
Kadaise rusų buržua, norėdami būti kuo panašesni į prancūzus, prie visų žodžių pridurdavo galūnę -s. Arba dar, taip vienas Lietuvos pareigūnas, užimantis aukštas valstybines pareigas, atsako į žurnalistų užduotą klausimą apie konkretų įvykį: „Yra įvairių informacijų. Ir medijų įvairių, ir informacijų.“
Kaip mano giminės iš Panevėžio sakydavo, „be pusbankia nesuprasi“. Seniau, prieš Naujuosius, vis laukdavome fejerverko, o ne, kaip nūnai, fejerverkų. Kitas kalbos kraštutinumas – nusistovėjusi žodžių daugiskaitos forma nei iš šio, nei iš to virto vienaskaita! Teliko vienas agresorius, vienas priešas, net vienas burokėlis, pasakojant apie burokėlio naudą organizmui.
Ir apie atskiras gyvūnų rūšis seniau irgi rašydavome tiktai daugiskaitos forma – apie visus vilkus, ne apie vieną vilką. Šitų žodžių vienaskaita būdinga anglų kalbai, bet juk lietuvių čia niekuo dėta! Kaip vienas skaitytojas atsiliepimuose yra parašęs, man niekaip „nedašauna“, kam reikia kasdien iki žemės nusilenkti anglų kalbai. Patikėkit, bent jau amerikiečiams ne įtiksite, o jiems bus visai tas pats, jeigu staiga Lietuvoje visi pradėtumėte šnekėti ir rašyti vien tik angliškai.
Grįžtant prie laukinių gyvūnų, taip pat naminių gyvuliukų ir augintinių, nepakenktų atsigręžti į kalbos ištakas ir vėl nubraukti brūkšnį tarp to, kas valgo ir, kas ėda. Vargšai amerikiečiai ir kiti ta prasme, kad anglų kalba, palyginus su lietuvių, yra be galo skurdi, kartais net iki gyvo kaulo primityvi. Anglišku žodžiu „food“, nusakomas ne tik žmonėms skirtas maistas, tiesiog pavalgymas, bet taip pat ėdalas gyvūnams, pašaras gyvuliams. Perskaičiau ir savo akimis negalėjau patikėti: „Mokslininkai nustatė, kurių veislių šunys gyvena ilgiausiai-viskas priklauso nuo nosies.“ Kas tada su snukiais?
Kitame straipsnyje paminėta, kad „kačiukas nustojo valgyti.“ Beprotiškai myliu šunis, nes užaugau su pudeliu Mauručiu, ir katinėliai man be galo patinka. Bet toks švaistymasis žodžiais, kaip su kūju – kuo toliau nuo šito! Šiaip jau žodžiai ėdalas, pašaras nėra išbraukti iš lietuvių kalbos žodynų. Jie buvo, yra ir visados bus reikalingi, nes jie kuo tiksliausiai nusako, ar pasistiprinama pasilenkus ties dubenėliu, iš lovio arba tiesiog miške, ant samanų. Valgoma, gi, priešingai, sėdint prie stalo, iš lėkščių ir su įrankiais, o gal kartais ir su japoniškomis, vienkartinėmis bambuko lazdelėmis. Kiek daug prasmės slypi (ne slepiasi!) pačiuose žodžiuose, valgo arba ėda, ir kiek daug pasako apie žmogų-gyvulį!
O gal norėtumėte pabandyti naują patiekalą (angl. try new recipe), kaip siūloma lietuviškų straipsnių antraštėse? Gaila, kad ne paragauti išsikepus, išsivirus, skaniai prisičirškinus. Bet iš visų naujų lietuviškų patiekalų, bent man, viską nuneša glotnutis. Kai pirmą kartą perskaičiau apie glotnutį, sugavau pati savęs klausianti, ar čia tik nebus tas angliškas žodis, smoothie?.. Oi, oi, oi, kaip, deja, prašauta pro šalį!..
Tokiems amerikiečiams gyvenimas be šypsenos, juoko, nors ir dirbtinoko, juk nė iš vietos. Kažkam labai knietėjo sugalvoti kokį nors, kuo juokingesnį, naujo vaisių-daržovių kokteilio pavadinimą. Kažin, juk jis tokios vientisos konsistencijos… Ėmė ir pavadino, atsiprašau, kaip ant durniaus, smoothie’! O Lietuvoje, kaip atrodo, į tai buvo pasižiūrėta atsakingai ir rimtai. Tai, ką darom, jeigu žodyne parašyta, kad smooth, reiškia, glotnus? Gal tada taip ir parašykim, nes juk vis tiek reikia kažkaip. Lai springsta! Tradicinius šviežių vaisių-daržovių kokteilius tik švyst tiesiai į kriauklę…
Šiaip jau, Lietuvoje reikia žinoti, ką su kuo ir kaip reikia šnekėti, antraip irgi nė iš vietos. Nesigėdinkime kalbėtis lietuviškai taip, kaip išmokė tėvai ir seneliai! Antraip, kur dar gyvuoti lietuvių kalbai pasaulyje, jeigu ne Lietuvoje?.. Tik vienas prašymas: be jokių užsilikusių rusiškų žodžių! Ne aerodromas, o oro uostas; ne pakėlė lėktuvus, bombonešius (rus. padniali samalioty), o jie pradėjo skraidyti virš tam tikros teritorijos. Arba ne išvedė laivus į Juodąją jūrą (rus. vyveli karably), bet ten pradėjo patruliuoti, plaukioti laivai.
Kalbant apie kokią nors tikimybę, nuo seno lietuvių kalboje yra žodis, tikriausiai, ne greičiausiai (rus. skareje fsevo). Vietoje stipriai pasistengė, stipriai susižavėjo, stipriai apsiriko – smarkiai pasistengė, smarkiai susižavėjo ir smarkiai apsiriko. Ten, kur stipriai, reikia turėti fizinės ištvermės (rus. silna nažymat), o kur smarkiai – vidinių sugebėjimų, noro (rus. tas pats, silna liubyt).
Arba dar, populiarusis žodis, ženkliai (rus. značytalna). Kaip manote, ar būtų įmanoma sugrįžti vietoj to prie žymiai, pastebimai? Nebent, kas nors vis dar nori pasirodyti prieš kitus, kad tebemoka rusiškai?.. Ir jeigu tebesinori pasakyti, kad, kas nors, kas sena, skaičiuoja kažkelintus metus (rus. ščitajet gada), labai lengva patiems sau priminti, kad lietuviškai sugeba skaičiuoti tik žmonės, ne daiktai arba pastatai.
Dar pridėkim ir tikrinių daiktavardžių, tokių, kaip Uzbekija, ne Uzbekistanas. Bet geriausias žiniose užtiktas vietovardis – kuriozas buvo Sankt Tropezas. Čia ne pati prikūriau, o tik nurašiau. Nors, iš kitos pusės, ką kaltas ano teksto autorius, jeigu jam šventas sutrumpinimas, St., vis dar tebeprimena vieną ir tą patį Sankt Peterburgą? Gerai dar, kad nebe Leningradą. Ech! t.y., Ak! Oi, oi, oi! Sankt, ir nors Tu ką!
Štai, kad ir toks gyvenimiškas vaizdelis. Kai užklumpa blogos dienos (angl. to have a bad day)– šiandien niekas nesiseka, savo kūno kalba (angl. body language) – gestais, mimika, išeinu iš savo komforto zonos (angl. to leave someone’s comfort zone) – man darosi nepatogu, nedrąsu, ir cancel kultūros būdu (angl. cancel culture) – niekinant vertybes ir žmones, pasisakau apie įtraukųjį ugdymą (angl. inclusive educational systems) – apie visų be išimties vaikų ugdymą, apjungiantį visus mokinius, bei apie formalųjį išsilavinimą (angl. formal education) – išsilavinimą, kuris įgyjamas mokyklose bei universitetuose, ir taip pat apie neformalųjį išsilavinimą (angl. informal education) – išsprusimą, kuris pasiekiamas, patiems plečiant žinių akiratį.
Vau! (angl. Wow!) - Oi, oi, oi! Nieko sau! Tada internetinėje paieškoje įvedęs raktinių žodžių, (angl. key words) – pagrindinių žodžių, atskleidžiančių mintį, susirandu piniginei draugiškų idėjų (angl. wallet-friendly ideas) – patarimų, kaip, nesišvaistant pinigais, ir, apsvarstęs visas opcijas, (angl. options) – įvairius variantus, geroje lokacijoje (angl. location) – vietoje, pasistatau aplinkai draugišką namą (angl. eco-friendly home) – taupiai medžiagų prasme, taip pat neniokojant gamtos, jos neteršiant.
Po to iš Lidl į mano namus atvyksta šviežias derlius (angl. Fresh produce arrived in my house) – pristato šviežių vaisių ir daržovių, dar pasidarau greitąjį testą (angl. rapid test) – tyrimus, kai greitai sužinomas atsakymas, kad nereikėtų vakcinuotis (angl. to get vaccinated) – skiepytis, ir tada jau dirbu iš namų (angl. work from home, anglų kalboje nėra nė vieno linksnio, kai lietuvių kalboje net 7!) – dirbu namie, ne, kaip sau, aišku, bet darbdaviui, bet vis tiek saviizolacijoje, (SAVI) izoliacijoje (angl. self-isolation, nes anglų kalboje neegzistuoja sangrąžinė dalelytė, -si-) – pagyvenu atsiskyręs nuo žmonių.
„Tik nedirbkite iš lovos!“ – viename straipsnyje perskaičiau geros gydytojos patarimą, antraip, išryškės iškalbingos detalės, asmeninės detalės (angl. details) – aplinkybės.
Bendrai vertėtų pasirūpinti širdies sveikata, akių sveikata, netgi plaukų sveikata, kiekvieną organą, paėmus atskirai, po vieną (angl. heart health, eye health, hair health) – kad širdis būtų stipri, kad regėjimas – geras, vešlūs plaukai.
Negi bandysi atimti sau gyvybę (angl. to take your own life) – nusižudysi? Tada jau tikrai bus sulaužytas gyvenimas (angl. broken lives) – sužlugdytas, sugriautas kieno nors gyvenimas!
Nors „šeimos konceptą, kurį aš turėjau“ (citata iš straipsnio; angl. Family concept I had was…) – kaip anksčiau įsivaizdavau savo būsimą šeimą, vėliau pakoregavo tėvystės koučerė (angl. parenting couch)-vaikų auginimo srities specialistė, ir dar sužinojau, kad šeimos nariai privalo neturėti kriminalinės praeities (angl. criminal history) – šeimos nariai praeityje neturi būti padarę jokių nusikaltimų.
O kas dar Lietuvoj gero?
Tiesa ta (angl. The truth is…) – tiesą sakant, yra viena gera žinutė ir viena bloga (angl. A good news is… and a bad news is…) – yra ir gerų, ir, deja, blogų naujienų.
Viename straipsnyje buvo paminėta, kad „ukrainiečiai yra susidomėję (angl. are interested in…) dalies dronų gamybos perkėlimu į Lietuvą“ – jie norėtų, kad Lietuvoje juos gamintų, bet būtinai, kad visos dalys būtų originalios (angl. original) – tokios, kaip buvo sukurtos pačioje pradžioje, siunčia žinutę (angl. send a message) – ne, ne teksto žinutę telefonu, o nori perduoti mintį, kad…
Nors kvestionavus (angl. questioning) – suabejojus, schemą (angl. scheme) – sąmokslą, kėslus, pasirodė, kad tai – neadekvatu (angl. inadequate) – iš to nieko nebus.
O gal geriau, stilingai apsirengus (angl. stylish) – pasipuošus, sudalyvauti išpublikuotame (angl. published) – paskelbtame viešajame kalbėjime (angl. public speaking – kalbų rašymo ir sakymo disciplina 7–8 klasių amerikiečių mokyklose, taip pat kalbų sakymo konkursai) apie grožio industriją (angl. beauty industry) -apie kosmetikos ir odos priežiūros gaminius?..
Bet sugrįžkime prie rimtesnių savo šalies gyvenimo temų, pvz., apie tai, kad „į Lietuva ateina naujos oro linijos“ (angl. comes) – Lietuvoje pradės veikti naujos oro linijos.
Nuo rūsio nužers dalį žemių ir patalpą, ne erdvę (angl. space, nes tas pats žodis reiškia ir kosmoso erdvę), kam nors pritaikys.
Orų prognozė? Žiemą – snygis (angl. snow, daiktavardis, o lietuvių kalboje – veiksmažodis) – pasnigs, prisnigs ir tada bus metas kalėdiniams medeliams (angl. Christmas tree) – mieloms, gražioms, mažybinėms eglutėms, o šiltąjį sezoną (angl. warm season) – vasarą, kuo daugiau kelionių patirčių (angl. experiences) – įspūdžių, nes anglų kalbos žodis impressions reiškia vaizdą, žiūrint iš šalies, is šono, ne įspūdžius.
Gerai tada, linkiu gražios dienos! (angl. Have a nice day! nice-malonus, ne gražus) – laimingai, sėkmės, geros kloties, kaip visados palinki akademikas A. Andrijauskas, kad visados viskas susiklostytų, kuo puikiausiai, palaimingai, ir ate! Amerikiečiai dar pridėtų žodį, ačiū, kad tik viskas sektųsi. Tad, ačiū, kad gyvenate Lietuvoje ir šnekatės, teberašote lietuviškai.
Dailė Čekanavičiūtė, Čikaga.
