„Kreipiuosi į jus su siekiu paviešinti itin įžūlią istoriją, kuri galbūt padės kam nors ateityje išvengti itin nemalonių potyrių.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį, skrydžio Vilnius-Varšuva-Dubajus metu, kurį aptarnavo oro linijos LOT, buvau apvogta. Apvogta ne šiaip sau oro uoste. O oro uosto ar jų partnerių (kitų infrastruktūros bendrovių) darbuotojai įžūliai išlaužė mano registruotą bagažą jį patikėjus į jų rankas ir išsirinko tai, kas jiems patiko.
Lagaminas buvo pilnai užrakintas, ir jį atidavus ramiai nuėjau laukti savo skrydžio. Mano lagaminas buvo pažymėtas Short-transfer etikete, nes persėdimas Varšuvoje buvo neilgas (iki valandos), būtent dėl to (ir policijos spėjimu), lagaminas greičiausiai buvo iškraustytas Vilniaus oro uoste.
Beje, likus savaitei iki mano skrydžio, draugo lagaminas taip pat buvo išlaužtas ir iškraustytas, tačiau tąkart iš jo nieko nepavogė, mat nesivežė vertingų daiktų. Tai žinodama, baiminausi ir pati, tad įsigijau kelionių ir bagažo draudimą.
Nusileidus Dubajaus oro uoste atgavau išlaužtą lagaminą: jis buvo išlaužta spyna bei nulaužtu užtrauktuku, tačiau užsegtas. Kadangi buvo tvarkingai užsegtas, pagalvojau, jog galbūt mano lagaminą tikrino muitinė – vėliau, žinoma, supratau, kad ne, nes mano lagamine nebuvo pažymėta, jog jis buvo tikrintas muitinės.
Atvykusi į namus ir atidariusi lagaminą nustėrau – jis buvo visas išraustas, išplėštas užtrauktukas viduje, be to, supratau, kad jame nėra vertingų daiktų, kuriuos vežiausi. Pavogtų daiktų suma siekia 1500 eurų.
Iškart pateikiau skundą oro linijoms, tačiau sulaukiau atsakymo, kad tai – ne jų atsakomybė – mat už lagaminus ir bagažą atsakingi oro uostai. Jie man patarė kreiptis į policiją ir palinkėjo sklandžių skrydžių ateityje. Kaipmat užpildžiau pareiškimą policijai.
Jie užtruko, tačiau galiausiai gavau atsakymą, jog pradėtą ikiteisminį tyrimą jie nutraukia, nes nebuvo rasta pakankamai įrodymų – oro uostas policijai NEPATEIKĖ vaizdo įrašų. Nesuvokiu, kaip oro uostas gali nefilmuoti arba atsisakyti pateikti filmavimo įrašų. Juk darbuotojai dirba su asmeniniais keleivių daiktais, keleiviai jų niekaip negali apsaugoti ir naiviai patiki savo daiktus į kažkieno kito rankas.
Čia norėčiau sakyti „laimei“, tačiau čia atsidaro dar viena kuriozinė bėda – draudimo bendrovė po ilgų įrodinėjimų man sutinka grąžinti ne daugiau nei 25 proc. patirtų nuostolių. Paklausus, kodėl suma tokia maža, jie atsiuntė iš kažkokio portalo pakampio ištrauktas draudimo taisykles, kuriose nėra niekas išdetalizuota, o tiesiog abstrakčiai aprašyta. Beje, šios sąlygos man siųstose taisyklėse nebuvo.
Paprašius pateikti papildomą informaciją, kur šias taisykles galima rasti, draudimo atstovai atmestinai numeta „screenshotą“ iš kažkokio portalo. Pažvelgus į visą situaciją, dėl tokios žalos atlyginimo sumos turbūt nė nebūčiau draudusis: nervų ir laiko kaina buvo tikrai didesnė.
Apmaudu, tačiau čia belieka pakartoti frazę, jog draudikams yra neįdomu bendradarbiavimas su jų nukentėjusiais klientais.
Na, o viską vainikuoja tai, jog dar vienas pažįstamas praėjusį savaitgalį atskrido su dar viena bagažo išlaužimo istorija ir savo registruotą bagažą atsiėmė išraustą bei su įdėtais svetimais daiktais. Panašu, jog oro uoste įsisuko nesąžiningi žmonės. Linkiu savo vertingus asmeninius daiktus apsaugoti ir jokiais būdais neįduoti į darbuotojų rankas, kur jūs neturėsite priėjimo prie jų.
Netoleruoja nesąžiningų veiksmų
Lietuvos oro uostų (LOU) atstovas spaudai Marius Zelenius apgailestavo dėl nemalonios situacijos, kurią patyrė keleivė. Taip pat pabrėžė, kad Lietuvos oro uostai netoleruoja nesąžiningų veiksmų ir visada bendradarbiauja bei teikia informaciją policijos pareigūnams, tiriant galimus nusikaltimus.
„Svarbu paminėti, kad dėl lėktuvų ir keleivių aptarnavimo, bagažo registravimo, krovimo bei iškrovimo antžeminio aptarnavimo bendrovės sutartis pasirašo tiesiogiai su oro bendrovėmis, ne su oro uostais.
Dėl šio atvejo prašymą pateikti vaizdo medžiagą gavome tik iš antžeminio aptarnavimo bendrovės „Baltic Ground Services“, kuri aptarnavo šį skrydį ir vykdė jo registracijos ir laipinimo procedūras Vilniaus oro uoste.
Deja, bet prašymas buvo gautas, kai laiko nuo minimo skrydžio buvo praėję daugiau, nei sistemoje yra saugoma vaizdo medžiaga. Kadangi ribotas vaizdo įrašo saugojimo terminas yra ne tik Lietuvos oro uostų, bet ir daugelio kitų institucijų praktika, visada keleivius raginame apie galimą incidentą pranešti kiek galima anksčiau, kad būtų galima pasinaudoti šia medžiaga.
Atkreipiame dėmesį, kad bagažo pakrovimo ir iškrovimo procese gali būti vietų, kurios nestebimos vaizdo kameromis, pavyzdžiui lėktuvo bagažo skyrius. Taip pat svarbus faktas, kad šiuo atveju skrydžiai vyko tarp trijų oro uostų, todėl neatmetama tikimybė dėl galimos vagystės ir kituose oro uostuose.
Nepaisant to, Lietuvos oro uostai labai rimtai žiūri į panašaus pobūdžio galimus nusikaltimus ir inicijuoja papildomus prevencinius veiksmus“, – komentavo Lietuvos oro uostų atstovas M. Zelenius.
