Labai tikiuosi, kad ši košmarą primenanti istorija greitai turės laimingą pabaigą. Visi vaikų turintys tėvai ir net jų neturintys žmonės jaudinasi dėl mergytės likimo. Visi nori padėti, stengiasi, kaip įmanydami.
Tikrai negęsta viltis matant, kaip Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys tautiečiai mobilizavosi. Kas skelbimų maketus įvairiomis kalbomis platina, kas dalinasi iššukuotomis teritorijomis, kur ieškoma mergaitės su termovizoriais, dronais.
Tik baisu, kad tokią informaciją internete gali sekti ir tie, kas neturėtų jos matyti. Jei mergaitė iš tiesų pagrobta, nusikaltėliams tokie žmonių pasidalinimai tik padeda slapstytis ir žinoti savanorių apieškomas vietas. Tačiau norisi tikėti, kad žmonės internete dalinasi informacija apgalvotai ir pasverdami kiekvieną žodį. Suprasdami, kad įvairiose grupėse bet kokios viešinamos detalės su mergytės paieškomis gali ne padėti, bet pakenkti tyrimui.
Kažkaip reikėtų stengtis išlaikyti šaltą protą, kad ir kaip sunku būtų tokioje skaudžioje situacijoje. Aišku, kiekvienam tėvui tokios istorijos yra baisiausias košmaras, išgyvenamas atmerktomis akimis. Ir reikia dėti visas pastangas, kad tokie scenarijai nesikartotų. Kad būtų užtrenktos visos durys, užbarikaduoti visi keliai tokiems ir kitokiems nusikaltimams prieš vaikus. Ir tėvai vaidina tikrai ne antraplanį vaidmenį.
Manau, kad suaugusieji, norėdami apsaugoti savo atžalas, pirmiausia turėtų liautis talpinti jų nuotraukas internete. Vaikų nuotraukos taip ir turėtų liktų asmeniniame archyve ar bent jau nebūtų prieinamos svetimoms akims. Dabar ką mes turime – 7-mečių profiliai įvairiose socialinėse platformose. Pilna vaikų nuotraukų ne tik iš kalėdinių žiburėlių, bet ir atostogų Turkijoje. Pusnuogių mažamečių atvaizdai yra masalas iškrypėliams.
Reikia suvokti, kad pavojus šiuolaikinių vaikų tyko ne tik už kampo, ne tik stotelėje. Viena mama internete dalinosi informacija, kaip jos paauglė mergaitė susirašinėjo su kita, neva, bendraamže drauge, o paaiškėjo, kad už tos fiktyvios anketos su nekaltos mergaitės nuotrauka slepiasi vyras. Tai siaubinga! Bet blogiausia yra tai, kad pačios mamos, viešindamos ar leisdamos viešinti savo vaikų nuotraukas, neakivaizdžiai padeda už jų slapstytis visokiems iškrypėliams. Kuo mažiau viešai prieinamų nepilnamečių nuotraukų internetinėje erdvėje, tuo mažiau pagundų visokiems nusikaltėliams. Tuo mažiau galimybių jiems gauti vaikų atvaizdų, su kuriais jie gali daryti ką tik norintys...
Kalbant apie vaikų nuotraukų dalinimąsi internete, galvoje netelpa dar vienas dalykas. Kodėl dalintis vaikų nuotraukomis skatina ne tik gimdytojai, bet ir patys mokytojai?! Mano antrokės dukros klasėje visi vaikai privalėjo susikurti anketas socialiniame tinkle, įsikelti savo nuotraukas tik tam, kad mokytojams būtų paprasčiau bendrauti su jais ir dalintis informacija.
Tai apie ką mes kalbame? Tai tikrai nepadės apsaugoti mano aštuonmetės nuo socialiniame tinkle tykančių pavojų. Tokio amžiaus vaikai dar yra labai patiklūs, nepajėgūs identifikuoti grėsmės.
Suaugusieji, patys apie tai nesusimąstydami ir kurdami mažamečiams anketas, publikuodami jų nuotraukas, tiesia kelius ir atveria duris nusikaltėliams. Nedarykime tokių klaidų!
Kaip skelbia žiniasklaida, kasmet Lietuvoje užregistruojama net apie tris tūkstančius vaikų dingimo atvejų! Tai protu sunkiai suvokiami ir šiurpą keliantys duomenys.
Mes privalome kažką daryti, kad tokia siaubinga statistika pasikeistų... Mes privalome pasaugoti savo vaikus ne tik internete, ne tik mokyklose, bet ir prie jų pačių namų. O tam labai pasitarnautų apšviestos gatvės, kameros kiekviename skersgatvyje, kiekvienoje stotelėje, prie kiekvieno daugiabučio.
Šviesos ir vilties tokioje liūdnoje statistikoje teikia tik toks už širdies griebiantis žmonių pilietiškumas, visuotinis susitelkimas ir jų teikiama pagalba pareigūnams.
