Iš tiesų džiugu, kad „juodasis penktadienis“ tapo proga kažkam pasijusti geresniais už kitus ir taip pakėlė ūpą visai dienai, o gal ir savaitei. Aš nesu tarp jų, esu kaip tik tarp tų, kurių atžvilgiu anie gali jaustis geresni. Nes išpardavimų laukiau ir per juos pirkau.
Ne, tikrai nesakysiu, kad pirkau tai, ko man seniai reikėjo ir ką planavau, ir dėl to luktelėjau didesnių nuolaidų, kaip kartais bando teisintis gėdą ir kaltę pajutę „netyrieji“ pirkėjai. Pirkau spontaniškai, ir man tai suteikė nemažą malonumą.
Taip, gali būti, jog nusipirkau ir nelabai reikalingų daiktų, bet bent jau kol kas jų įsigijimas man suteikė gerų emocijų. O kai nuspręsiu, kad man viso to visgi nereikėjo, tie daiktai atsidurs feisbuko dovanojimo grupėse, bus išdalinti draugams, artimiesiems, kuriems puikiai tiks ir suteiks kažkam džiaugsmo dar kartą. Neatmetu galimybės, kad nudžiugins žmones, kurie negali sau leisti tokių dalykų įsigyti, pavyzdžiui, karo pabėgėlius ar daugiavaikę šeimą.
Vartojimas yra pagrindinis ekonomikos variklis – kas būtų su visuomene, jeigu niekas nieko nepirktų? Prekybos, gamybos sektoriuose atsirastų krūvos bedarbių, pasipiltų skurdas, šeimų tragedijos, socialinių paslaugų griūtis... Kodėl nepirkdama turėčiau bausti tuos žmones, kurių gerovė priklauso nuo pardavimų? Ar pardavėjai, vadybininkai, siuvėjai, kepėjai – ne žmonės? Ar mes visi nesame susieti? Ar pardavėjų nuskurdinimas vėliau neatsigręžtų prieš mane, nes niekas neišgalėtų pirkti ir mano darbo vaisių?
Šioje situacijoje vis prisimenu „Knygų mugę“, kurią kasmet aplankau – ir, beje, grįžtu su nemaža krūvele knygų. Kiekvienais metais vis atsiranda „moralinių tyruolių“, kurie socialiniuose tinkluose rėkia, kad į „Knygų mugę“ eina ne pirkti, o pasiklausyti pranešimų, pabendrauti su rašytojais ir susitikti su draugais. Koks šaunus pasirinkimas, koks nevartotojiškas požiūris! Aha, skolinkis knygas, dalinkis, nepirk, nebūk materialistas. Ir tada žiūrėk į akis rašytojams ir leidyklų atstovams, kurie ir taip sunkiai geba išsilaikyti. Turiu draugę rašytoją – manau, nereikia ir sakyti, koks jos požiūris į štai tokį „tvarumą“.
Tai, kad aš pirkau per „juodąjį penktadienį“, suteikė džiaugsmo: 1) man, 2) prekybininkui ir gamintojui, 3) vargšui, kuris gaus dovanų mano daiktų perteklių. O kam suteikė džiaugsmo pasirinkimas nieko nepirkti?
Be abejo, tam, kuris nepirkdamas pasijuto geresnis už kitus. Kuris pamokslininko tonu socialiniuose tinkluose rašė: „Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė“. Tiktai kur daugiau tos tuštybės – malonume sau ir kitiems ar malonumo atsisakyme siekiant pasipuikuoti prieš „žemesnius už save“?
