Buvo laikas, kai nuomojau dalį savo gyvenamojo būsto ir įsileisdavau nuomininkus tam, kad galėčiau susimokėti mokesčius, prisidurti prie gyvenimo.
Visko per tą laiką buvo. Ir pykčių, ir policijos. Todėl nuomininkus pradėjau rinktis atidžiau. Dariau tam tikrą atranką jiems net neįtariant.
Bet turėjau labai nemalonią patirtį, kuri privertė dar labiau nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis.
Užėjo kambario apžiūrėti vienas jaunas vaikinas. Atrodė toks išsilavinęs, inteligentiškas. Apžiūrėjo kambarį, viskuo patenkintas. Pasiprašė apžiūrėti dar vonią su tualetu. Ir pasiliko ten, nes kaip tik esą „reikalas prispyrė“.
Na ką, išėjo netrukus, pasakė, kad dar turi su kažkuo pasitarti, pasuks dėl galutinio atsakymo.
Kažkaip net nebuvo minčių iškart apžiūrėti to tualeto. Kai nuėjau po laiko, net plaukai pasišiaušė. Tualetas buvo kaip iššluotas! Neberadau nei tualeto kvapuko, nei popieriaus, nei rankšluostėlio. Dar buvo pridėliota mano tokių kriauklyčių, dirbtinis gėlių vazonėlis papuošimui – ir tų neberadau!
Tualete buvo spintelė, joje prikrauta buvo visokių higienos priemonių, plaukų šepetys, muiliukai. Ir juos kažkur į striukę turbūt susikišo.
Siaubas kažkoks. Į vagį tikrai neatrodė panašus – tvarkingais, naujais drabužiais apsirengęs. Gana jaunas žmogus. Apieškojau visus namus, gal dar ką bus nučiupęs. Bet daugiau kaip ir nieko nepasigedau. Tik tualete buvusių daiktų.
Skambinau jam, bet, aišku, kad nebekėlė. Į policiją dėl tokių menkniekių nesikreipsi, kad tualetinį popierių išsinešė. Kam visų tų niekų žmogui galėjo prireikti? Juk neparduos!?
Kleptomanas gal kažkoks? Ar gal atėjo apsižiūrėti, kaip gyvenu, kokių turtų turiu, ką čia išnešti dar būtų galima...
Žmonės, būkite budrūs, jei įsileidžiate ką nors į savo namus! Nežinau, kaip galima atspėti tokių žmonių piktus ketinimus, bet iškart prašykite jų asmens duomenų, tikrinkit „Facebook“ anketas. Kad po to nutikus kokiai nelaimei turėtumėte už ko užsikabinti.
