„Kiek save pamenu nuo vaikystės, per Vėlines visada lankydavome giminių kapus. Kai užaugau ir išvykau studijuoti į Vilnių, netgi kai sukūriau šeimą ir susituokiau, ant amžino poilsio atgulusių giminaičių kapų žvakutes vis tiek uždegdavau kasmet.
Mano giminaičiai palaidoti Žemaitijoje, vyro – Aukštaitijoje. Mes patys gyvename Vilniuje. Artimųjų, kurie ant šeimos kapų galėtų uždegti žvakutes, vis mažiau. Todėl visada stengdavomės nuvykti aplankyti tiek vyro, tiek mano giminių kapų.
Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau finansiškai mūsų šeimai pakelti tokias išlaidas. Kasmet kainos kyla, viskas brangsta.
Kai paskaičiuoji, kiek išleidi per tas kelias dienas, tai beveik Kalėdų biudžeto reikia. Kapų puokštės mūsų turguje kainuoja 8–15 eurų!
Vienos puokštės nepakanka, ne visi giminės juk vienoje vietoje palaidoti. Vyro artimųjų kapų bent trys, mano – trys. Tai bent šešių puokščių ir žvakių reikia visada.
Ir tai nebelankom net dėdžių ir tetų, prosenelių kapų. Tik pačių artimiausių – savo senelių, vyro tėvo. Ir tai išeina beveik 100–120 eurų vien kapų papuošimui! Kurui taip pat apie 100 eurų reikia, kol visą Lietuvą apvažiuoji.
Bijau, kad vieną dieną mūsų šeima finansiškai nebeišgalės pagerbti mirusiųjų atminimo taip, kaip pridera mūsų krašte.
Beje, skaičiau neseniai jūsų tekstą, kaip Aplinkos ministerijos viceministrė ragina atsisakyti įpročio nukloti žvakutėmis artimųjų kapus.
Taip ir įsivaizduoju visų kaimynų žvilgsnius išvydus viena kuklia žvakute papuoštą tėvo ar mylimo senelio kapą. Būtų gėda ir į akis pažiūrėti susitikus pažįstamą žmogų. Didmiesčiuose gal jau ir atėjo tokios mados, tačiau provincijoje jos, deja, negalioja.
Manau, kad mirusiajam parodyti pagarbą reikia. Ir ne tik aplankant, bet ir pagerbiant ne po dviejų dienų nuvysiančiu gėlės žiedu“, – rašė skaitytoja Ramunė.
