Anądien lankiausi Vilniaus prekybos centre. Prisirinkau maisto produktų ir atsistojau į eilę prie kasos. Prieš mane – netikėtas vaizdelis – kokių 5 metų mergaitė užsikorusi ant prekystalio-eskalatoriaus.
To dar niekad neteko matyti. Buvau pasimetęs, ar dėti savo prekes ant prekystalio šalia mergaitės kojų ar nedėti, nes bijojau, kad vaikas gali jas savo batais sutrypti.
Vaikščiojo ant to važiuojančio eskalatoriaus, tūpčiojo, tai prie kasos išrikiuotų saldainių pasirinkti, tai prie prie pat pardavėjos priėjus.
Kai ant nutrypto prekystalio pradėjau savo prekes dėti, maniau mama nukels vaiką. Ar pati nušoks, nes jau tikrai didelė. Bet mama tik apramino vaiką, kad bent stovėtų vienoje vietoje ir neliptų ant kitų žmonių daiktų. Ech, ačiū jai bent už tai.
Na, bet vis tiek, maisto produktus, daržoves visokias prie pat vaiko batų krauti buvo labai nemalonu.
Kiti juk dabar ir be plastiko maišelių visokius vaisius, daržoves perka. Krauti juos ant batais nuterlioto prekystalio-eskalatoriaus yra mažų mažiausiai nehigieniška.
Bet, atrodo, kad tai trukdė tik man – mamai ir pardavėjai atrodė viskas gerai.
Sutikit – tai pasibaisėtina! Ar taip elgtis prie kasos tikrai normalu? Jokios pagarbos ne tik kitiems pirkėjams, bet ir pardavėjai...
Manau, kad šiais laikais mes vis nukrypstame į kraštutinumus – vaikai auginami arba labai žiauriomis sąlygomis ir jais visai nesirūpinama, arba vaikai paverčiami pasaulio bambomis ir jiems leidžiama viskas. Šiuolaikinės mamos ne tik sau ant sprando vaikus užsileidžia, bet ir ant kitų galvos dar leidžia užlipti.
Ar tikrai neperžengiame ribos augindami jaunimą? Ar tikrai turime vaikams leisti viską? Galbūt toks auklėjimo modelis ir užaugina nei mokytojų, nei pardavėjų, nei pačių tėvų negerbiančią jaunąją ateities kartą?
