„Birželio 23 dienos vakarą atskridus gandrui ant namo kamino net įtarti negalėjome, kad jis apsižiūrinėjo sau gyvenamą vietą. Ir anksčiau būdavo nutupia ir dviese ir trise, bet nuskrisdavo, o dabar... Susikūrė sau namus.
Kas nebuvo susidūrę, nežino, kad jie ne tik šiukšlina visur aplinkui, bet ir užkimšo kaminą lipdydami lizdą ir, atsiprašau už tokį išsireiškimą, nudergė visą kaminą ir stogo dalį aplink jį.
Kiekvieną dieną eini ir renki jų pagalius primėtytus (turbūt netinkantys jų lizdui, kur atsineša, o gal tiesiog išsprūsta iš snapo bestatant), plunksnas, jų atsineštas maisto dalis (žiurkių, gyvačių, kiškučių kūno dalis)...
Dabar jie išskrido, bet tai nereiškia, kad tikrai kitais metais nesugrįš.
Skambinom ir Šilutės savivaldybei, ir seniūnijai, ir į aplinkos apsaugai, ir gamtos apsaugai... Visi siuntinėjo nuo savęs tikėdamiesi kažkokios pagalbos nukeliant jų lizdą.
Aplinkos apsaugos darbuotojai pasakė, kad gandras yra saugomas – Lietuvos nacionalinis paukštis ir pagal įstatymą mes galime rašyti prašymą ir perkelti jo lizdą 100 metrų atstumu nuo jų pasirinktos vietos.
Mes pasakėme, kad nėra kur aplink perkelti, mums pasakė – kito varianto nėra... Tai nesusilaikiau ir pasakiau: „Negana to, kad iš savo lėšų turime išvalyti jų užkimštą kaminą, samdyti bokštelį, kad nuimtų lizdą, dar ir pastatyti stulpą, kur jį perkelti... Tokiu atveju turim imti paskolą dėl gandro.“
Jie pasakė, kad įstatymas gina gandrą. Jie įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą. O žmogui ką daryti, kuris gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo? Kas gina jį?
Nekaltinu darbuotojų, jie tiesiog pasakė, kaip yra pagal įstatymą, bet ką galvoja mūsų valstybė? Jei gandras pasirinko žmogaus namo kaminą, ką jam daryti gyvenant iš atlyginimo? Privalo žmogui padėti, jei jau jis įtrauktas į saugomų gyvūnų sąrašą.
Kaimynai, draugai juokauja: „Atneš ką nors“. Gerai, tegul atneša, sakau, užauginsim, bet ne patys pasilieka...“ – rašė susirūpinę gyventojai.
* * *
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė atkreipė dėmesį, kad baltasis gandras priskiriamas saugomoms rūšims, ir pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti jo lizdus.
„Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad taikant išimtis dėl tyčinio baltųjų gandrų lizdų naikinimo arba pažeidimo, būtina įgyvendinti kompensacines priemones – dirbtinių lizdaviečių įrengimą artimoje aplinkoje (iki 100 metrų atstumu) ir ši sąlyga įtraukiama į išduodamą leidimą.
Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (2023 m. pavasarį Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą informaciją apie leidimų išdavimą gandralizdžių nukėlimui galima rasti gamta.lt.
Aplinkos ministerijos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti skirtos biologinės įvairovės išsaugojimo, saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos (pvz., natūralių pievų išlaikymas (šienavimas, krūmų kirtimas), varliagyvių migracijos kelių apsauga, gandralizdžių perkėlimas nuo elektros stulpų ir pan.) darbams, gandralizdžių perkėlimui nuo elektros stulpų ir pan. darbams, todėl siūlome kreiptis į Šilutės savivaldybės administraciją, kad įvertintų galimybę skirti lėšas gandralizdžio perkėlimui ir, esant poreikiui, dirbtinės lizdavietės įrengimui.
Tam, kad nukėlus lizdą nuo kamino kitais metais gandrai nepradėtų krauti lizdo toje pačioje vietoje ant kamino reikėtų dėti specialią apsaugą ar suformuoti piramidės tipo stogelį“, – komentavo Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja K. Klovaitė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
