Šį kartą apie paspirtukus ir jais važinėjančius. Tikrai sutinku ir tikiu, kad nemaža dalis jais keliaujančių asmenų tai daro remdamiesi protingumo ir sąmoningumo kriterijais. Taip pat tikiu, jog tie, kurie nupirko savo atžalai tokį daiktą, taip pat jam paaiškino, kaip saugiai keliauti, kirsti gatvę ir panašiai. Bent jau dalis, tikiuosi, tai padarė.
O dabar apie pačią problemą. Vairuoju automobilį ne vienerius metus. Bet tokių metų, kaip šiemet, neprisimenu. Ir ne aš viena, o daugybė vairuotojų šiuo metu esame pašiurpę nuo paspirtukais keliaujančių asmenų. Tokio chaoso aš dar nemačiau savo mieste.
Vilnius. Rytas, diena, vakaras, nesvarbu. Kur bevažiuosi, ten ne tik mėtosi žinomos įmonės paspirtukai. Visur, kur pažiūrėsi, pilna ir nuosavais keliaujančių žmonių. Viskas būtų gerai, jei bent pusė jų tai darytų saugiai.
Apie pavyzdžius.
Situacija NR. 1. Važiuoju iš darželio su vaiku. Prieš mokyklą perėja, pristabdau, nes matomumas ten prastas. Ir tada atskrieja JIS!! Vaikas su paspirtuku. Jis įlėkė į perėją nestabdęs, nors tikrai matė, kad jau esu pradėjusi ją kirsti.
Staigiai stabdau, išlipu lauk, o jis nurūksta. Sėdžiu ir galvoju, o kas, jei kokią ranką kliudžiau? Nesvarbu, kad jis taip įlėkė staigiai. Gal išsigando, gal užsigavo. Kol išlipau, jis jau buvo nuvažiavęs, prašiau, rėkiau, grįžti, bet kur tau. Vaikui ne daugiau 10 metų.
Kadangi gerai žinau, pati būdama medike, jog šoko metu net užsigavus gali neskaudėti, skambinu 112. Pranešu, maža kas, sąžinė rami, grįžtu namo. Ar to vaiko tėvai nieko nemoko, kad jis pats išlekia po automobilio ratais? Kodėl jam į rankas duoda tokį įrankį, kurio jis nenaudoja remdamasis protu?
Situacija NR. 2. Išvažinėju ryte ir savo rajono. Dviračių takas kerta važiuojamąją dalį per abi eismo juostas. Visuomet ten pristabdau, nes žinau, kad jie nepristabdo. Ir tą kartą pasiteisina. Įlekia paspirtukas į važiuojamąją dali tokiu greičiu, kad oho... Ir ne vaikas, suaugęs vyras.
Realiai, įvažiavusi į kelią, ne iškart prisivijau jį važiuojantį tuo taku. Pagalvoju, o kas bus, jei kitas nepristabdys... Paspirtukas niekam neįdomus. Bet žmogus... Jei automobilis ir jis susidurs tokiais greičiais, pasekmės gali būti ir su šermenimis.
Situacija NR. 3. Vėl važiuoju į kitą miesto pusę. Man užsidega žalia, suku į dešinę. Matau – perėja, stabteliu ir lėtai pradedu į ją įvažiuoti. Nes jau bijau šitų sumautų paspirtukų.
Ir vėl! Man įvažiavus į perėją staigiai atlekia paspirtukas. Nežinau net iš kur. Dešinėje prieš pat perėją medžiai. Jei būčiau buvusi visiškai perėjoje, jis būtų įvažiavęs man į automobilį. Vėl būtų problemos. Perėja, įrodinėk, kad jis atlėkė, kad jau važiavau, kad jis nestabdė, kad skrido.
Dar daug tokių situacijų mačiau. Gaila tik kad ne vieną mačiau ir įvykio vietoje, kur teko teikti skubią pagalbą.
Šiandien pamačiusi, jog bent jau Pilaitės bendruomenė gana aktyviai pradėjo dalintis žiniomis apie paspirtukininkus mūsų rajone, pamaniau, kad galbūt reikėtų pradėti kalbėti šia tema, kažkaip pradėti ją spręsti, kol nenutiko daug nelaimių?
Aš tikrai tikiu, žinau, jog pareigūnai turi begalę darbo, tikrai nebėgios bausti tokių neatsargių žmonių, nerengs reidų. Ruošiami KET pataisymai ar suvaržymai paspirtukininkams dar tik ateitis. Bet problema egzistuoja DABAR.
Norėtųsi žmonių sąmoningumo. Dėmesio atkreipimo, šviečiamų prevencinių priemonių, policijos atstovo komentarų.
Kodėl šie eismo dalyviai juda kaip nori ir kur nori? Kodėl ši problema, būdami tokia aktuali, yra tarsi nematoma? Kodėl jie kelia grėsmę savo saugumui ir kelia pavojų aplinkiniams vairuotojams? Kodėl pažeidinėdami KET trukdo normaliam automobilių eismui ir niekas niekuomet jų nebaudžia?
Žinau, kad visi galvoja: „Man taip nenutiks“. Bet ne vienam nutiks. Jei skaitote, pakalbėkite su savo vaikais, pagalvokit apie save patį. Automobilio nesustabdysi per sekundę, tai galingas įrankis, galintis atimti gyvybę. Paspirtukas yra net mažesnis nei motociklas.
Vienas pažįstamas, kuris važinėja motociklu, yra pasakęs: „Visuomet važiuoju taip, lyg suprasčiau, kad automobiliui esu nematomas“. Paspirtukas yra dar mažesnis. Saugokime vieni kitus.
***
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė apgailestavo, kad skaitytoja nieko negirdėjo apie policijos bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis.
„Paspirtukų tema nuolat kalbame ir mes, ir įvairuos įvairios organizacijos. Tik keli pavyzdžiai: „Prasidėjus paspirtukininkų sezonui, daugiausia dėmesio ragina skirti saugumui“, „Startuojant pavasariui pasiruoškime dviračių ir elektrinių paspirtukų sezonui“, „Policijos pareigūnai primins dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams jų atsakomybę“, „Kartu su @lietuvos_policija_ pristatome žurnalą „Parker“. Ką tik išleidome paspirtukininkams (taip, tau) skirtą žurnalą. Jame rasi ne tik…“ – vardijo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė.
