Moteriai kilo klausimas, ar mokantiems privalomąjį sveikatos draudimą vis dar įmanoma laiku gauti nemokamas sveikatos gydymo paslaugas?
Ir jei niekas nepasirenka mokamų vizitų ir gydytojai nesulaukia nė vieno „mokamo“ paciento, jie vis tiek už tai gauna atlyginimą?
„Kadangi visi kalba apie eiles pas gydytojus, norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Galbūt po mano nuomonės, paskelbtos dienraštyje, sureaguos ministras ir poliklinikų vadovai.
Šiuo metu Lietuvoje yra problema dėl eilių pas gydytojus. Dirbantis žmogus sumoka iš minimalios algos Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) apie 60 eurų per mėnesį.
Kadangi mano atlyginimas yra didesnis – sumoku apie 210 eurų per mėnesį, dar vykdau individualią veiklą ir praėjusiais metais sumokėjau papildomai 80 eurų per mėnesį.
Paskaičiavus, PSD sumoku apie 300 eurų per mėnesį, gydytojo prireikia 2–3 kartus per metus. Per metus sumoku apie 3600 eurų PSD.
Neseniai teko skubiai kreiptis pas neurologę, nes negalėjau ištverti skausmo. Ir, kaip visada, užsiregistruoti pas gydytoją galima tik po 3 mėnesių...
Nuėjau privačiai, sumokėjau 50 eurų už konsultaciją, buvo reikalingi masažai, mankštos, šildymai...
Užsiregistruoti poliklinikose (žiūrėjau 4 vietose) – tik po 2 mėnesių reabilitacijai, bet man dabar reikalinga pagalba, nes nei sėdėt, nei vaikščiot negaliu.
Nuėjau privačiai į masažus ir sumokėjau 500 eurų už kursą, pasveikau.
Gydymui išleidau virš 600 eurų, nes reikėjo dar pirkti vaistų.
Bet, svarbiausia, kad esu užsiregistravusi Antakalnio poliklinikoje. Prisijungus sistemoje matosi daug mokamų konsultacijų, nesuprantu kodėl? Nes poliklinika papildomai iš to užsidirba?
Kodėl aš turiu eiti į mokamą konsultaciją, kai man to skubiai reikia ir mokėti, jeigu sumoku PSD po 300 eurų per mėnesį?
Kodėl poliklinikoms leidžiama suteikti mokamas paslaugas?
Peržiūrėjus kelias gydytojo specialybes (neurologo, traumatologo, kardiologo, oftalmologo) matau, kad yra po 2–4 mokamos konsultacijas per dieną, kodėl šių vietų neužleisti pacientams, kuriems skubiai reikia nemokamos pagalbos?
Taipogi klausimas, ar mokamos konsultacijos visada užsipildo? Tai irgi pagalvojus, jeigu žmogus gali ir laukia nemokamos vietos ir niekas nepasirenka mokamos, tai gydytojui yra mokamas atlyginimas už tuščią vietą iš mano sumokėtų mokesčių?
Jeigu gydytojas turi vidutiniškai 3 mokamas konsultacijas per dieną, kurios galėtų būti pakeistos į nemokamas (tarkim 20 d.d.*3 konsultacijos = 60). Atsilaisvina net 60 vietų!
Reziumė. Sumoku PSD – 3600 eurų per metus. Išleidau gydymui. Kalbu tik apie neurologą – 600 eurų. Peržiūrėjau apsilankymus per metus – 2 kartai, kai sirgau gripu ir peršalimu.
Tai klausimas poliklinikos vadovams ir sveikatos ministrui. Sumokėjus tokius mokesčius, ar sąžininga eiti gydytis mokamai, nes man skubiai reikia pagalbos ir mokėti tokius mokesčius?“ – klausė „Bendraukime“ skaitytoja.
***
Antakalnio poliklinikos Komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė pripažįsta, kad eilių pas gydytojus specialistus susidarymo priežastys yra kompleksinės.
„Pirma, sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, už kokią sumą įstaiga gali suteikti specializuotų gydytojų konsultacijų, dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų pacientams per metus. Kiekvienoje gydymo įstaigoje PSDF apmokamų paslaugų kiekis yra ribojamas sutartinės sumos.
Kasmet pacientų skaičiumi auganti Antakalnio poliklinika jau sausio mėnesį daugiau nei 30 proc. viršija sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą sutartinę sumą, kurią poliklinika po lygiai paskirsto kiekvieną mėnesį.
Nors Antakalnio poliklinika yra sparčiausiai auganti gydymo įstaiga sostinėje, susitarimai su teritorine ligonių kasa neapima tiek medicinos paslaugų, kiek iš tiesų reikia pacientams ir gali suteikti įstaigos personalas, bei leidžia turima įranga ir infrastruktūra.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei viršijama sutartyje numatyta suma, apie apmokėjimą už sutartinę sumą viršijančias paslaugas Valstybinė ligonių kasa sprendžia du kartus per metus, priklausomai nuo turimų lėšų PSDF rezerve.
Kadangi įstaigoje dirbantys specialistai gali suteikti daugiau paslaugų nei apmokama iš PSDF, tai likusios paslaugos yra teikiamos kaip mokamos. Į jas pacientai gali registruotis ir neturėdami šeimos gydytojo siuntimo.
Antroji priežastis, specialistų trūkumas. Vis daugiau gydytojų specialistų renkasi dirbti privačiose įstaigose, kuriose gydytojams mokamas didesnis įkainis už konsultacijas. Taip pat, kaip žinoma, privačiose įstaigose paslaugų kainos yra didesnės nes imamos priemokos už PSDF apmokomas konsultacijas.
Kadangi viešoji medicina ir privati medicina neturi vienodų konkurencinių sąlygų, tai gydytojams darbas privačiose įstaigose dažnai yra patrauklesnis.
Trečioji priežastis, pačių pacientų atsakingumas. Pacientams prieš vizitą siunčiame el. laiškus bei SMS žinutes, kuriomis prašome patvirtinti ar atvyks konsultacijai. Skaičiuojame, kad 2022 m. apie 9 proc. pacientų užsiregistravo konsultacijai ir nepranešė, kad neatvyks. Būna net ir tokių atvejų, kai pacientai dieną prieš vizitą į SMS žinutę atsako „Taip“, kas reiškia, jog atvyks į konsultaciją, tačiau kitą dieną joje nepasirodo.
Taip pat pacientams norime priminti, kad turint šeimos gydytojo siuntimą, specializuotai pagalbai nebūtina kreiptis į tą gydymo įstaigą prie kurios esate prisirašę. Matyti artimiausius laisvus laikus ir registruotis paslaugoms, patogiai galite išankstinėje pacientų registracijos sistemoje e.sveikata“, – komentavo Antakalnio poliklinikos Komunikacijos koordinatorė R. Vanagienė.
***
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis apgailestavo dėl skaitytojo nemalonios patirties. Taip pat pabrėžė, kad nors sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti ir mokamas paslaugas, Privalomuoju sveikatos draudimu draustiems gyventojams jos privalo užtikrinti kompensuojamų paslaugų teikimą.
„Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (153 straipsnis, 2 dalis). Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo paciento kreipimosi momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas; pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas; antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; brangiojo tyrimo ar procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; stacionarinę, dienos stacionaro ar dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.
Jeigu pacientas turi nusiskundimų gydymo įstaigai dėl registracijos pas gydytoją, siūlytume į konkrečią gydymo įstaigą kreiptis raštu. Jeigu gydymo įstaigos atsakymas netenkina, tuomet pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į teritorinę ligonių kasa pagal savo gyvenamąją vietą, kartu su pasirašytu prašymu pateikiant ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją (jei gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per teisės aktų nustatytą laikotarpį (t. y. 20 darbo dienų) – pateikiama rašto, adresuoto šiai įstaigai, kopija).
Taip pat primename, kad turint siuntimą, pas gydytoją specialistą galima registruotis bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri teikia atitinkamas paslaugas – greitai ir patogiai tai galima padaryti internetu. Išsirinkti trumpiausią eilę ir užsiregistruoti galima prisijungus prie savo paskyros portale www.esveikata.lt“, – komentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis
