Kasdien matydama šimtus žmonių stebiuosi, ar tikrai čia sostinėje gyvenu ir dirbu? Ar čia tikrai tie miestiečiai, kurie plačiai skelbiasi esantys miesto gyventojai? O gal tie tikrieji į privačias klinikas vaikšto?
Kasdien į mūsų skyrių ateina gyventojai, kuriems atliekami šlapimo ir išmatų tyrimai. Jūs nepatikėsit, iki šiol žmonės elgiasi kaip akmens amžiuje gyvenantys, kurių dar nepasiekė XXI amžiaus informacija.
Ar galvojot, kad atnešti išmatas į maišelį, degtukų dėžutę, grietinės indelį, o šlapimą į trijų litrų stiklainį ar „flečkutę“ – neįmanoma? Įmanoma. Dar ir kaip.
Tarsi jie negalėtų pasiklaust šeimos gydytojai, kaip priduoti medžiagas tyrimams, tarsi jie nėra apie tai girdėję. Kokiame mes nuostabiame mieste, sostinėje gyvenam, kol nesusiduriam su kasdiene, poliklinikos koridoriuose matoma buitimi.
Gal vietoje prekybos centrų plakatų reikia kabinti informacinius plakatus, kad pagaliau šviestume miestiečius? Štai jums idėja Lietuvai. Gal nustos sostinės miestiečiai į indelius nuo grietinės išmatas nešiot.
Ir ne, tuos indelius ar „flečkutes“ atneša ne „bomželiai“, o kostiumais pasipuošę ponai ir kvepiančios ponios, kurie, neva, nieko negirdėjo apie vaistinėse pardavinėjamus specialius indelius arba jų reikalauja už dyką. Šviesti tautą reikia ir pirmiausia pradėti nuo miestiečių, pasirodo.
Ir jeigu mano kolegėms normalu tokie atvejai, tai man ne. Neslėpkim, kokie iš tiesų ateina pacientai, koks jų požiūris į poliklinikose dirbančius specialistus.
Ar aš kalta, kad neduoda nemokamai indelių? Ar aš turiu visiems pirkt ir už dyką dalint?
Ir gaunu ne aukso kalnus, o visų priekaištus, keiksmus tenka man išklausyt. Manot valdžia kalta, tai ir liekit keiksmus jiems, kam ant paprastų darbuotojų?
Jie tokie patys žmonės tik dar turi dirbt su jūsų tyrimais. O juk jų irgi norisi čia, dabar, iškart. Tvarką ne paprasti darbuotojai sugalvojo.
