Susidaro įspūdis, kad ši Laisvės partijos narė nukrito iš mėnulio ir iškėlė idėją kaip apginti moteris. Bet kyla klausimas, ar buvo svarstytos teisinės pasekmės visuomenei plačiąja prasme?
Juk visada būna dvi medalio pusės – viena, kai neapginama auka, kita, kai asmuo apsimeta auka siekdamas vienokios ar kitokios naudos.
Geras pavyzdys būtų 2001 m., straipsnis „Klaipėdoje nepilnametė melavo apie išprievartavimą“, 2018 m., „Apie išprievartavimą sostinės gatvėje pranešusi mergina melavo – jai gresia teistumas“, 2019 m., „Su vaikinu susipykusi mergina šokdino Biržų policiją: melavo apie grupinį išprievartavimą“, kurių, manau, yra ir daugiau.
Todėl manau, kad dabartinė BK formuluotė yra optimali, kuri užtikrina abipusę optimalią apsaugą, nes jeigu, tarkim, moteris teigia, kad sutikimo nebuvo, o vyras teigia, kad buvo – tada normalu vertinti tai, ar buvo priešinamasi ir kitus niuansus.
Įvedus nuostatą dėl sutikimo – manau, kad būtų žymiai apsunkintas tokių nusikaltimų tyrimas, ypač, jei mergina persigalvotų kitą dieną po lytinių santykių ir dėl to vaikinams atsiranda poreikis gauti nenuginčijamą sutikimo įrodymą, kuriuo gali būti tik notaro ar jam prilyginamo asmens patvirtinimas.
Tačiau, kad reikia taisyti įstatymus, sutinku, tai labai gerai iliustruoja Jurbarko istorija, kai mergina priešinosi, buvo žiauriai sumušta, tačiau nebuvo apginti jos interesai nei pirmos, nei antros instancijos teismuose – bylą nagrinėti iš naujo grąžino tik aukščiausias teismas, pademonstruodamas, kad Lietuvoje yra tragiška padėtis su teismais ir jų darbo kokybe.
Taip pat manau, kad ši istorija pasiuntė ir labai aiškią žinutę visoms aukoms, kad netgi jeigu priešinsitės prievartautojui – jūsų teisės nebus apgintos, nebent turėsite labai daug pinigų, nes, kaip žinia, norint kreiptis į prokuratūrą, reikia tinkamai surašyti pareiškimą ir tai pas gerą advokatą gali kainuoti 200 eurų ir daugiau.
Jei prokuratūra atmeta, tada galima dukart skųsti, kiekvienas skundo surašymas dar nuo po 300 eurų. Jei prokuratūros neįtikinsi – kreipimasis į teismą privataus kaltinimo tvarka – ieškinio surašymas nuo 500 eurų plius žyminis mokestis, atstovavimas visuose teismo posėdžiuose kainuoja dar nuo 200 eurų.
Tai, kitaip tariant, šiuo metu auka, netgi jeigu ir priešinosi, kad įrodytų savo tiesą, turi turėti mažiausiai 4000 eurų neskaitant medicininių išlaidų!
Toks teismų darbas siunčia aiškią žinutę visuomenei, kad nors ir įstatymai, draudžiantys prievartą ar smurtą, egzistuoja, bet kad jie visiškai neveikia ir kad aukai iš viso net neverta priešintis, ką ir rodo dabartinė situacija, dėl kurios ir keliama šio įstatymo idėja.
Taip pat Jurbarko istorijos kontekste iškalbingai atrodo ir 2022 09 25 straipsnis „ETPA atmetė visus Lietuvos kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.
Todėl kviečiu visas partijas susivienyti ir pradėti gilintis į teismų praktiką, kad būtų ištaisytos esminės įstatymų klaidos, dėl kurių akivaizdžiai neveikia dalis BK nuostatų.
