Vakar atvykau pas sesę pasibūti. Kol ji gamino vakarienę, nuėjau pas savo sūnėną į jo kambarį nustebau, kad jo kambarys buvo užrakintas. Nors jis beveik visada prie kompiuterio žaidžia arba kalba su draugais ir durų niekada nerakindavo, pasibeldus girdėjosi, kad kažką padėjo arba pasiėmė.
Po minutės atidarė duris labai laimingas, su pulteliu rankose. Tik užėjus į kambarį užuodžiau saldų aromatą, pati esu anksčiau rūkiusi elektroninę cigaretę ir kvapas atrodė panašus.
Kadangi aš jam labiau draugė nei teta, tiesiai ir paklausiau, ar jis rūko. Bandė išsisukti, klausė, „ar pasakytum mamai, jei rūkyčiau“. Pasakiau „taip“. Tada toliau bandė meluoti. Buvau visiškai pasimetusi ir išsigandusi, atrodo, visas kūnas drebėjo.
Kažkaip sugebėjau susikaupt ir su sąlyga, kad atsakys nemeluodamas ir atiduos man pačią cigaretę, pagalvosiu apie nesakymą mamai. Galiausiai pavyko su juo išsišnekėti ir iš kuprinės išsitraukė kažkokią nedidelę spalvotą elektroninę cigaretę.
Paklausus, koks nikotino stiprumas skystyje, atsakė, kad labai stiprus. Likau nesupratus. Paklausiau, tai kiek miligramų nikotino? Atsakė, kad nežino, bet sakė: „Pabandyk, patiks – gerai „daužo“.
Šitas atviras pasiūlymas ir normalizavimas mane šokiravo labiausiai. Jam papasakojau, kad kaip šiandien atsimenu, kai po pirmos cigaretės mane, 17-kos, tėvas pagavo grįžusią smirdinčią ir nuėjo pas mano pirmo vaikino tėvus. Tėvai atskaitė didelį moralą ir neleido mėnesį susitikti...
Po šito pasakė, kad jis pirmą kartą pabandė rugsėjį, kai grįžo į mokyklą. Kažkas iš klasiokų pasiūlė per pertrauką ir jam patiko. Tai kažkaip po truputį prašinėti pradėjo iš kitų.
Sakė, kad jei „neveipini“, sunku susikaupt. Ir šiaip, jei kiti „veipina“, dar labiau norisi. Nes labai patiko tas jausmas...
Į klausimą, iš kur gavai, pradėjo mėtytis, bandė sakyt, kad iš nepažįstamojo, tada pasakė, kad iš draugo, tik nežino jo vardo.
Užsiminus apie mamą virtuvėje, labai greitai greitai pasikeitė kalba ir pradėjo pasakoti, kad mokykloje labai lengva gauti, nes vien pas jį klasėje nebandė „veipinti“ vos pora sportininkų vaikinų, o visi kiti arba turi savo ir rūko visą laiką, arba prašinėja iš tų, kas turi.
Tad kai po gimtadienio turėjo susitaupęs 100 eurų, paklausė klasioko, gal žino, iš kur galima nusipirkti. Gavo „facebook“ kontaktą kažkokio vienuoliktoko, kuris jiems skystį užsako iš „telegramo“ parduotuvės ir gali parduoti „veipą“ ir du buteliukus skysčio už 100 eurų.
Bandžiau visaip kamantinėti, kas ir kaip, ir kiek kartų jam pirko. Vienintelį, ką man parodė, tai „telegram“ kanalą, kuriame tuo skysčiu prekiauja, kuris, kaip supratau, veikia kaip kažkokia slapta parduotuvė.
Taip pat parodė, kad ten galima net ir tikrų narkotikų nusipirkt ir kažkokio „smailo“ skysčio. Vis tiek likau nesupratus, kaip galėjo sumokėti šitiek daug pinigų ir koks bjaurybė tai parduotų... PENKTOKUI. Ir kas jam pardavė.
Bandžiau sūnėno klausti dėl to skysčio, ką jis daro. Bet jis tik numetė: „Aš nežinau, pabandyk, gal tu pasakysi“.
Kaip tik tuo metu mano sesė kviečia mus valgyti ir nežinau, kodėl pasidaviau tam, bet įtraukiau vieną kartą visiškai nieko nesijautė. Tai net atsipalaidavau sekundėlei manydama, kad be nikotino visiškai, bet po kelių įtraukimų pasijaučiau kaip girta, išmušė prakaitas, kūnas pasidarė sunkus, svaigo galva ir džiuvo burna.
Bandžiau eiti į virtuvę, mane baisiai supykino ir vos spėjau į tualetą nubėgti. Išsivėmus kažkiek prasiblaiviau ir išbėgau namo pro visus valgančius. Tik išlemenau kažką, kad apsinuodijau maistu.
Kol parėjau namo, beveik išsiblaiviau ir pradėjau skaityti straipsnius apie „smailą“. Mane tai nežmoniškai šokiravo ir neįsivaizduoju, ką daryti. Ar kreiptis į policiją, ar mokyklą, ar apskritai nutylėti ir tikėtis, kad viskas bus gerai...
Kai prisijungiau prie „Telegram“ grupės, ten pamačiau labai daug keiksmų ir žinučių. Viena žinutė patraukė mano dėmesį. Joje rašoma apie vieną vaikiną iš Kėdainių (net prisegta jo nuotrauka). Žinutėje ant jo žmogus pyksta dėl to nuodingo skysčio prekybos. Nespėjau daugiau perskaityti, nes ji netrukus buvo ištrinta.
Jei bus straipsnis, labai prašau, pakeiskite vardus, nes labai bijau, kad kažkokie mafijozai pradės manęs ieškoti.
***
Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas komentavo, kad sostinės policija pastaruoju metu yra gavusi ne vieną pranešimą apie neaiškiomis medžiagomis apsinuodijusius mokinius.
„Šių metų spalio 15 d. 20.02 val. sostinės policija gavo pranešimą, kad spalio 14 d. Rudaminos F. Ruščico gimnazijoje neaiškiomis medžiagomis apsinuodijo pranešėjos dukra (14 metų). Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes.
Spalio 24 d. apie 11.46 val. policija gavo pranešimą, kad Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai apsinuodijo neaiškiomis, galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Pareigūnai labai rimtai vertina tokių pranešimų turinį, stengiasi nustatyti, kokiu būdu šios galimai narkotinės medžiagos patenka į mokyklas, kas galimai jomis prekiauja ir kitas aplinkybes. Plačiau apie vykdomus veiksmus komentuoti negalime, nes vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Neaiškių medžiagų sudėtį tiria kriminalistinių tyrimų centro pareigūnai. Policijos pareigūnai intensyviai bendrauja su mokyklų administracijomis, su pačiais mokiniais ir bando juos šviesti, aiškinti, kad neaiškių medžiagų vartojimas gali turėti liūdnas pasekmes...
Apie pasekmes, apsinuodijimus, žalą organizmui, jums galėtų plačiau pakomentuoti medikai. Jei tėvai įtaria, kad jų vaikas galimai įsigijo iš kito asmens ir turi tokių medžiagų, būtina su juo pabendrauti, paaiškinti narkotinių medžiagų naudojimo pasekmes (čia patarimų galėtų pateikti vaikų psichologai), o turimą informaciją (kur, kada, kaip įsigijo medžiagas) perduoti policijos pareigūnams (per epolicija.lt portalą, ar tiesiogiai artimiausiam policijos komisariatui), kuriems tokia informacija padės atlikti tyrimus ir užkirsti kelią tokių nuodingų medžiagų patekimui į ugdymo įstaigas“, – akcentavo Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas T. Bražėnas.
