Kaip tik šį savaitgalį su šeima lankėme artimųjų kapus Suvalkijoje, Virbalyje. Nors į šias kapines atvykstame kartą per metus, bet jau nebe pirmą kartą, regis, prasilenkdavome tik eidami takeliu su romais. Tačiau jų kapai gerokai toliau nuo mūsų giminaičių, nors praeinant, niekaip išskirtinai nė vienas neatrodė.
Tačiau šiemet, šis pamatytas, patraukė dėmesį jau iš tolo, dar statant automobilį. Jis atrodo tarsi altorius vienam žmogui! Kokio dydžio, kokio grožio, kiek gėlių ir žvakių, net akyse mirgėjo.
Gal jis didis savo bendruomenės atstovas, bet jo pagerbimas – įspūdingas. Iš vienos pusės – gražu, kad tiek dėmesio paskiria savo artimam ir gerbtam žmogui, iš kitos – ar to tikrai reikia?
Juk jis jau nieko nejaučia ir lyginimasis paminklų grožiu vyksta tik išorėje. Bet akį patraukė ir greta pastatytas alkoholio butelis... Tik jį pamačiusi prisiminiau istorijas, romai degtinę ir maistą paskiria mirusiesiems.
Paskaičiau, kad romai garsėja tradicija Visų šventųjų dieną kapinėse vaišintis įvairiais valgiais, išgerti už mirusiojo dvasią. Bet gyvai to nebuvo tekę matyti. Tai jie vis dar išsaugojo savo tradicijas.
