Visažinėje „gūglėje“ rašoma, kad prancūzai 1707 metais pirmą kartą aprašė šampinjonų auginimo būdą, kuris išplito po visą pasaulį ir mažai pakitęs po šiai dienai naudojamas. Tik kam tas vargas?
Dzūkai, labiausiai gerbdami baravykus su voveruškom, nebrokija vėlyvą rudenį ir pievagrybių prisirinkti, o išradingos gaspadinės žino begales gardžių patiekalų.
Čia buvo lyriškai informacinis nukrypimas.
Prieš keletą metų kažkur perskaičiau, kad tiek miško grybų, tiek pievagrybių galima patiems prie namų užsiauginti. Technologija už paprastą paprastesnė.
Tereikia peraugusių grybų kepures susmulkinti, užpilti vandeniu, gerai išmaišyti ir tą porų turtingą skystimą išlaistyti po sodą ir pievą. Toliau viską padaro motulė gamta per metus-kitus velėnoje suformuodama grybieną.
Visai pamiršau apie tą eksperimentą...
Nustebau, kai šiemet spalio viduryje per vasarą kruopščiai prižiūrimoje vejoje pradėjo dygti baltos kepurės. Ir ne viena, ne dvi! Jau virėm pievagrybių sriubą ir padažą prie bulvinių blynų, kepėm kiaušinienę ir kotletus, planuose – kugelis su pievagrybiais bei vištiena, o kur dar cepelinai, visokiausi apkepai, bandelės su įdaru ir kitokie skanumynai?!
DĖMESIO, RECEPTAS!
Kiaušinienė su pievagrybiais – greitai ir skaniai!
Į bliūdelį įmuškit 5–6 kiaušinius, įpilkit maždaug ketvirtį stiklinės pieno, maltų pipirų ir druskos pagal skonį, išplakit. 5–6 gražesnius pievagrybius, supjaustytus plonais griežinėliais, pakepinkit svieste.
Jeigu mėgstat, kartu su pievagrybiais pakepkit, kol sukris gerą saują špinatų, šiek tiek smulkintų svogūnų... Visą kepinį užpilkit kiaušinių plakiniu. Uždenkit dangčiu ir kepkit ant nedidelės ugnies. Svarbu neperkepti! Skanaus!!!
Kitąmet tikimės dar didesnio derliaus. Pabandykit ir jūs kieme grybų užsiauginti.
Vaidas Pračkaila
