Kodėl Maironis svarbus Kaunui ir kas būtų pasikeitę, jeigu jis nebūtų studijavęs ir dirbęs šiame mieste? Kodėl ir kaip Maironis jautėsi įsipareigojęs istorinei atminčiai? Ką apie poeto asmenybę ir kūrybą byloja jo asmeniniai laiškai? Kokie poeto, kunigo pėdsakai ir intelektualinis indėlis šiandien vis dar pastebimas šiuolaikinėje Europos kultūros sostinėje?
Atsakymus į šiuos klausimus kviečiame išgirsti spalio 20 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje organizuojamoje tradicinėje mokslinėje tarpdalykinėje konferencijoje „Maironis ir Kaunas“.
Kaip teigia konferencijos organizatoriai, Maironio idėjos ir pastangos puoselėti lietuvybę, pilietiškumą ir humanistines vertybes, kaip niekada svarbios šiandien. Pasaulyje vykstant esminiams poliniams ir istoriniams lūžiams, nuolatinio karo grėsmės akivaizdoje – istorinės mūsų šalies asmenybės, ne tik politikai, bet ir rašytojai, poetai, kultūros veikėjai tampa pavyzdžiu, į kuriuos galime gręžtis šiandien, semdamiesi ne tik stiprybės ir nuolatinių pastangų puoselėti savo šalies istoriją, kalbą ir kultūrą, bet ir visuomet stovėti žmogiškumo, o ne neapykantos, agresijos ir melo pusėje.
Konferencija suburs skirtingus – Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkus, prie kurių prisijungs kolegos iš Kauno universitetinės Maironio gimnazijos ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Renginį moderuos literatūrologė Agnė Cesiulė.
Kas geriau papasakotų apie Kaune veikiančios Kauno Maironio universitetinės gimnazijos istoriją, kurioje mokėsi garsusis lietuvių klasikas, jeigu ne šios švietimo įstaigos lietuvių kalbos mokytoja Judita Sakalienė, pristatysianti pranešimą „Maironis gimnazijoje: vakar ir šiandien“.
Jos teigimu, „Gimnazisto kelias nebuvo lengvas: sunkiai sekėsi išmokti rusų kalbą, kuria buvo dėstomi visi dalykai, parengiamojoje klasėje teko likti antriems metams. Aukštesniosiose klasėse ėmė bręsti poetas. Literatūra tapo labiausiai gimnazistą dominančia sritimi. Šių dienų gimnazijoje, besididžiuojančioje Maironio vardu, literatūra, humanitarinis ugdymas taip pat yra prioritetinė ugdymo sritis, o poeto gimimo diena – viena didžiausių švenčių.“
Konferencijos dalyviai taip pat galės išgirsti daug netikėtų faktų, kuriuos iš Maironio Nepriklausomybės metų laikotarpio rašytų laiškų atskleis Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Aurelija Mykolaitytė. Pranešime „Nepriklausomybės metų Maironio laiškai“ ji pristatys, kaip poeto laiškuose atsiskleidžia jo asmenybė ir laikas, kokie kultūriniai kontekstai labiausiai išryškėja.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas dr. Eugenijus Žmuida atvers ne tik literatūrinius, bet ir istorinius, politinius klodus, susijusius su poeto gyvenimu pranešime „Didysis žanras ir Didysis karas: panoraminis Maironio žvilgsnis“.
„Maironiui rašant poemą „Mūsų vargai“, Europą ir Lietuvą užgriuvo Didysis karas, nukreipęs poeto mintį į istorinius įvykius, kurie sujaukė kiekvieno lietuvio nusistovėjusį gyvenimą. Kraštą prislėgė karas ir okupacija, tačiau ir viltingas klausimas – kas bus toliau? – žadino lūkestį tikros nepriklausomybės, apie kurią buvo tik nedrąsiai svajota. Taigi tautos reikalams ir istorinei atminčiai įsipareigojęs Maironis tapo karo rašytoju. Poemą jis baigė kartu su karu – 1918 metais politinės Lietuvos laisvės apoteoze“, – teigia jis.
Tuo pačiu kviesdamas svarstyti, kiek novatoriška ir kiek tradicinė paskutinioji Maironio poema visų jo poemų kontekste?
Tarp konferencijos pranešėjų bus galima išgirsti Maironio lietuvių literatūros muziejaus muziejininkės Reginos Mažukėlienės pranešimą „Maironio atminimo įamžinimo mįslės“. Jo metu pranešėja pasidalins dar negirdėtomis istorijomis ir archyvine medžiaga apie poeto atminimo įamžinimo problemas sovietmečiu. Pavyzdžiui, legendą apie Gedimino Jokūbonio paminklą Maironiui ir kodėl nebuvo oficialaus jo atidengimo?
Renginį užbaigs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininko Manfredo Žvirgždo pranešimas apie „Maironio viešąjį įvaizdį ir jo autoriteto reviziją 1920–1923 m. kritikos lauke“. Turbūt ne visiems žinoma, kad Maironis nepriklausomybę ką tik atkūrusioje valstybėje laikėsi atokiai nuo kasdienių spaudos aktualijų ir stengėsi atlikti reprezentacinę tautos poeto rolę.
Be to, bus galima išgirsti, kodėl jis nemėgo viešų savo kūrybos ar gyvenimo sukakčių minėjimo, pirmenybę teikdamas spontaniškiems pasirodymams atsitiktinei publikai. Taip pat svarstysime, kaip romantiku save vadinęs Maironis, buvo pristatomas modernizmo estetikai artimų kritikų tekstuose.
Taigi visus, norinčiuosius apie šį literatūros klasiką, Kaunui ir visai Lietuvai nusipelniusią asmenybę, jo gyvenimą ir kūrybą išgirsti daugiau, maloniai kviečiame spalio 20 d. apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus organizuojamoje konferencijoje „Maironis ir Kaunas“.
