Ką dar apie grybus žinom?
Kai prieš kokius 10 000 metų pas mus atšilo oras ir sutirpo paskutinis ledo gabalas, tarp daugybės visokių krutančių, augančių bei visaip kitaip daugintis užsimaniusių, buvo ir grybai. Jiems taip čia patiko, kad dabar mokslinčiai priskaičiuoja apie pusseptinto tūkstančio rūšių!
Šiaip tai niekas tiksliai nežino, kiek. Jų visur pilna. Jiems visur gerai. Baravykų-voveruškų giminaičiai namų sienas pūdo, puola augalus, gyvūnus, net ore skraido visokias bjaurias ligas sukeldami!
Na, ne viskas taip klaikiai. Grybai smarkiai prisidėjo antibiotikus kuriant. Kaimo močiutės žino, kokiu grybu kirminus išvaryt, spaudimą pamažint, reumatizmą apslopint ar imunitetą pastiprint.
Gerai, kad valgomų grybų yra. Pavalgai – geresnis pasidarai. Tų valgomųjų pas mus dygsta apie 400 rūšių, o mes įsigudrinom rinkti tik apie 30. Kokius grybus pažįstam, be jau minėtų baravykų su voveruškom?
Vos prašutus sniegui, pavasaris pušynuose lyg spirgų pribarsto bobausių, briedžiukų. Vėliau trasoje pridygsta gerokai kilmingesnių. Nebrokijam ir lepšių su kazlėkais...
Vėlų rudenį rankos ištįsta nuo pilnutukų krepšių kelmučių. O kokius grybus renkam žiemą? Geras klausimas! Taigi, pilni prekybcentriai šampinjonų (pievagrybių)! Kad ir plastmase trenkia, ale bile grybas!
Kažkuris liaudies išminčius leptelėjo: „Vieną sykį gyvenime gali ir musmirių pavalgyt!“ Visa bėda, kad nuo tų musmirių ne tik musės kojas pakrato, todėl, jeigu jau užeis noras grybienos, rinkim tik pažįstamus gražuolius.
Netrukus įsibėgės grybavimo sezonas – sėkmės visokiariopiausios! Būkit sveiki!
