Dvejus metus trukusių suvaržymų ir koronaviruso pandemijos išvargintiems lietuviams šis renginys buvo gyvo oro gurkšnis, tikra atgaiva sielai, ausims ir akims.
Prieš italams žengiant į sceną, publiką apšildė lietuvių grupės „Jauti“, „Daddy Was A Milkman“ bei Justinas Jarutis. Kompanijos merginos juokėsi, kad visos „Maneskinų“ gerbėjos ir taip jau eina į koncertą įkaitusios vien nuo minties, kad pamatys „Maneskinus“, nieko šildyti net nebereikia.
Juokas juokais, bet festivalyje nuskambėjusi lietuviška programa išties pakylėjo nuotaiką. Kaip ir britų indie roko grupės „The Vaccines“ pasirodymas.
Tačiau, neslėpkim to, kad visi į Vingio arką tądien skubėjo gyvai pamatyti ir išgirsti „Eurovizijos“ nugalėtojų „Maneskin“. Sako, kad festivalis sutraukė apie keliasdešimt tūkst. žmonių.
Todėl tokiuose masiniuose renginiuose besilankantys žmonės turėtų žinoti, kad prieš einant linksmintis reikia namuose sočiai pavalgyti, bet negerti. Kad nekankintų alkio jausmas ir netektų stovėti eilėse prie maisto palapinių ir biotualetų.
Mūsų kompanija beveik visą laiką iki „Maneskin“ koncerto stovėjo eilėje – valandą prie gėrimų, valandą prie maisto palapinės (deja, bet kol sulaukėme savo eilės, iš valgomų patiekalų jau nebebuvo didelio pasirinkimo).
Tad laiko džiaugtis koncertu išlošė tie žiūrovai, kurie prieš koncertą užkrimto kažkur kavinėje ar namuose, nes į renginio teritoriją neleidžiama įsinešti savo maisto ir gėrimų.
Tokiuose festivaliuose ar masiniuose lauko renginiuose besilankantys melomanai turėtų žinoti ir dar vieną svarbų dalyką – į tokias vietas žmonės neįleidžiami su skėčiais. Oro prognozės antradienio vakarą žadėjo lietaus ir daug festivalininkų pasiėmė skėčius.
Todėl kai kurių „Maneskin“ gerbėjų prie įėjimo laukė nemaloni staigmena – jie prieigose turėjo palikti vandens tarą, maistą ir skėčius, kuriais buvo nukabinėta ilgiausia tvora.
Mūsų kompanijoje keli taip pat atsinešė skėčius, su kuriais prie įėjimo, galima sakyti, liūdnai ir atsisveikino nesitikėdami, kad po koncerto dar juos ras. Tačiau, tąvakar mes likome nustebinti ne tik „Maneskin“ koncerto.
Po festivalio mūsų laukė dar viena staigmena. Grįžtant namo parko prieigose ant tvoros buvo visi mūsų skėčiai! Nors už kitus garantuoti negaliu, bet mūsų kompanija juos rado ten, kur pakabino. Kaip ir gėrimus, beje – visiškai nepaliestus. Šito visai nesitikėjome.
Pro šalį plūdo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie nesisavino svetimų daiktų. Patamsyje ieškojo tik savų. Tai daug ką apie mus, lietuvius, pasako. Pasikeitė mūsų mentalitetas, išsiauklėjimas, kultūra.
Užplūdo toks pasididžiavimo mūsų tautiečiais jausmas. Todėl norėjau viešai pasidžiaugti šiuo nuostabiu vakaru.
