Taigi, veiksmas vyksta Vilniuje. Grįžtame mes su draugu iš miesto į savo namus daugiabutyje. Dar tamsu, bet jau tuoj tuoj saulė tekės.
Staiga kumšteliu savo draugui į pašonę, nes išsigąstu pamačiusi vyrą, keturiom po mūsų daugiabučio kiemą ropojantį. Sakytum, gal sublogavo... O gal irgi iš vakarėlio grįžta pašventęs, kelio galą pametęs. Jau kažkaip norėjosi tą vietą aplenkti – dar agresyvus, ims kabinėtis, muštis.
Bet ne, ant galvos žibintuvėlis, o vyras ropinėja labai tikslingai ir manevringai. Priėjus arčiau matom, kad tvarkingas pusamžis vyras. Klūpėdamas keturiom kažką vis kasinėja... Susigundėme prieiti dar arčiau ir paklausti.
Pasisveikinome. Vyras mandagiai atsakė. Paklausėme, gal galim padėti, ko ieškantis, jei pametęs.
Vyras nusijuokė. Paaiškino, kad jis kasa sliekus! Rimtai? Viduryje Vilniaus? Prie daugiabučių? Sliekus?
Tada jis suprato, kad turi reikalą su neišmanėliais diletantais. Paaiškino, kad ieško naktinių sliekų. Savaitgaliais jis su draugais žvejoja, o naktinių sliekų kainos dabar tokios, kad nebeįpirkti. Sako, iki trijų eurų už 10 vienetų. O rimtai žvejybai tenka imti bent kelis indelius. Tai suma susidaro.
Ką gi, nesiginčijom, abu su draugu ne žvejai. Bet labai apsidžiaugėm tokį sutikę. Šiek tiek juokinga pasidarė ir gėda, kad puolėm smerkti iškart.
