Paplūdimių smėlis atvežtas iš AB „Anykščių kvarcas“
Iš tiesų – vizualiai Rokiškio paplūdimių smėlis tikrai panašus į kvarcinį – jis itin šviesus ir smulkus. Koks smėlis naudojamas Velykalnio tinklinio aikštelėse bei paplūdimyje, paklausėme bendruomenės pirmininko Stasio Mekšėno.
Bendruomenės vadovas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad smėlis yra kvarcinis, taip pat negalėjo nurodyti, iš kur jis atvežtas. Sakė, kad vežamas buvo ne kartą. Tuo tarpu Rokiškio miesto seniūnijos seniūnas Arūnas Krasauskas tvirtai pareiškė, kad Rokiškio paplūdimių smėlis tikrai yra kvarcinis. Jis atgabentas iš AB „Anykščių kvarcas“.
Esą ta tema, ar šis smėlis nėra pavojingas, rokiškėnai jau domėjosi anksčiau ir gavo atsakymą – ne, šis smėlis pavojaus sveikatai nekelia. Pasak A. Krasausko, žmonės gali būti ramūs ir, nesukdami galvos, pramogauti paplūdimiuose. Dėl visa ko, jis patarė pasidomėti Saugos duomenų lapu pagal Europos komisijos reglamentą (ES) Nr.453/2010, kuriame nurodyta, kad kvarcinio smėlio poveikis žmonėms (11 punktas) – „duomenų apie kenksmingą poveikį nėra“.
Rekomendacijos – neįkvėpti ir vengti patekimo ant odos
AB „Anykščių kvarcas“ savo interneto svetainėje skelbia, kad bendrovė „gamina ir parduoda aukštos kokybės kvarcinį smėlį, tinkamą naudoti stiklo, turinčio aukštą šviesos pralaidumą, gamybai, polimerbetonio, porceliano, stiklo pluošto gamybai, geriamo ir buitinio vandens filtrams, statybinių mišinių, glaistų, užpildų gamybai ir t.t.“
Paviešinti ir šios produkcijos saugos duomenų lapai. Nurodytos apsaugos priemonės: „Vengti patekimo ant odos ir į akis. Negalima imtis jokių priemonių, jei tai kelia pavojų personalui ir neturint tam tinkamo pasiruošimo. Neleisti įeiti pašaliniams ir apsaugos priemonių nenaudojančiam personalui. Naudoti asmenines apsaugos priemones.“ Taip pat: „Dirbant nevalgyti, negerti, nerūkyti. Darbo vietose turi būti geras vėdinimas. Dėvėti darbo drabužius ir asmens apsaugos priemones. Laikytis darbų saugos taisyklių. Vengti patekimo į akis ir ant odos. Neįkvėpti dulkių.“ Vis tik yra ir išvada: „Pats produktas neklasifikuojamas kaip pavojingas žmogui“.
Be visų kitų paskirčių, tinka „sportui bei laisvalaikiui“
Vis dėlto iš šių aprašymų nėra visiškai aišku, kelia ši medžiaga pavojų žmogaus sveikatai ar ne. Galų gale ir panaudojimo galimybės akcentuojamos kitos – stiklo bei statybinių medžiagų gamyba, o ne žaidimai smėlyje. Skaitant skiltį apie medžiagos panaudojimą, galima rasti informaciją, kad šis smėlis naudojamas stiklo, metalo liejinių gamybai, keramikai, statyboms, srautiniam valymui – smėliavimui, vandens filtrams ir tik tada galų gale – sportui ir laisvalaikiui.
„AB „Anykščių kvarcas“ smėlis yra tinkamas lauko dirbtinių sporto dangų įrengimui ir priežiūrai: futbolo aikštėms, teniso kortams, paplūdimio tinklinio aikštelėms, golfo aikštynams, žirgų maniežams įrengti. Kvarcinis smėlis nesąveikauja, neužteršia dirvožemio, todėl tinkamas naudoti, formuojant natūralias žalias dangas, pvz., golfo aikštynams. Kvarco dalelių forma ir dydis suteikia vandens pralaidumą sveikam augalų augimui.“ – rašoma įmonės tinklalapyje.
Smėlis – mineralai bei uolienų nuolaužos
Visuotinė lietuvių enciklopedija apie smėlį pasakoja: „Smėlis – birios klastinės (nuotrupinės) psamitų grupės nuosėdos, nuosėdinė uoliena. Susideda daugiausia (daugiau kaip 50 proc. iš 0,063–2 mm skersmens (kitais duomenimis, 0,05–1 mm, 0,05–2 mm) įvairios formos (kampuotų, apzulintų) mineralų ir jų agregatų grūdelių (kvarco, feldšpatų, žėručių, raginukės ir kitų), uolienų nuolaužų.
Pagal vyraujančių dalelių dydį būna labai smulkus, smulkus, vidutinio rupumo, rupus, labai rupus ir mišrus smėlis. Daug aleurito dydžio dalelių turintis smėlis vadinamas aleuritinguoju, molio – molinguoju, žvirgždo – žvirgždinguoju. Pagal vyraujantį mineralą arba priemaišų didžiausią kiekį skiriamas kvarcinis, magnetitinis, karbonatinis, gipsinis, geležingasis, auksingasis ir kitas smėlis.
Iš vieno mineralo grūdelių susidedantis smėlis vadinamas monomineraliniu, iš dviejų – oligomiktiniu; gamtoje dažniausiai pasitaiko iš daugelio mineralų ir uolienų nuotrupų susidaręs smėlis (polimiktinis arba polimineralinis). Smėlio spalva priklauso nuo jo mineralinės sudėties ir priemaišų: balkšva – vyrauja kvarcas, žalia – glaukonitas, geltona, ruda, rausva – geležies oksidų ir hidroksidų plėvelės, violetinė – granatai, pilka, juosva – ilmenitas, organinės priemaišos...“
Vakarų valstybės ėmė drausti smėlį naudoti kai kuriems darbams
Taigi, pasak enciklopedijos sudarytojo, grynas kvarcinis smėlis gamtoje turėtų pasitaikyti retai – gamtoje dažniausiai pasitaiko iš daugelio mineralų ir uolienų nuotrupų susidaręs smėlis. Informacijos apie kvarcinį smėlį galima rasti įvairios. Daugiausia džiaugiamasi gražia kvarcinio smėlio spalva, paplūdimių iš tokio smėlio švara ir grožiu.
Deja, yra ir prieštaringai vertintinos informacijos apie galimą šios medžiagos kenksmingumą. Interneto svetainėje www.smeliavimaskaune.lt apie kvarcinį smėlį, kaip smėliavimo medžiagą, skelbiama: „Lietuvoje daug kas juo smėliuoja, tačiau visgi jis nėra rekomenduojamas naudoti be itin geros apsaugos ir švaraus oro tiekimo smėliuotojui.
Apskritai tai yra efektyvus abrazyvas, bet problema slypi tame, kad atsitrenkęs į paviršių, smėlis skyla į itin smulkias daleles ir sukelia smėlio dulkių debesis. Šios dalelės tokios smulkios, kad netgi geri raspiratoriai negali apsaugoti nuo jų įkvėpimo. Ilgainiui kvėpuojant smėlio dulkėmis, žmogui tai gali sukelti įvairias lėtines, praktiškai nepagydomas plaučių ligas. Taip pat silicis yra žinomas kaip kancerogenas.
Dėl šių pavojingų šalutinių efektų kvarcinis smėlis nėra saugus smėliavimui, o Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir kitose Vakarų valstybėse kaip abrazyvas jis uždraustas įstatymais. Privalumai: pigus, gerai valo paviršių. Trūkumai: labai dulka, nuodingas kvėpuoti.“ Bet... kalbama apie smėliavimą, kas yra veiksmai, kai aukštu slėgiu išpučiamos smulkios kietos dalelės, dažniausiai skirtos valyti paviršių, dar kitaip smėliavimas vadinamas srautiniu valymu. Smėliavimo paskirtis yra dvejopa – arba nuvalyti nuo paviršiaus rūdis, dažus ar kitus nešvarumus, arba pašiaušti, pakeisti paviršių, „išraižyti“ dekoratyvinius elementus meno darbams. Beje, ten pat pažymima, kad Vakarų valstybės ėmė drausti naudoti smėliavimui bet kokį smėlį...
Išvadas turėtų pateikti sveikatos specialistai
Ar pavojus, dirbant statybos bei smėliavimo darbus, prisikvėpuoti smėlio dulkių lygus pavojui susirgti plaučių ligomis, žaidžiant paplūdimio tinklinį ir vaikams pramogaujant smėlio dėžėse? Į tai atsakyti galėtų tik specialistai. Panašu, kad pastaruoju metu ima aiškėti daugiau anksčiau mums priimtinų bei kasdienio vartojimo produktų pavojingumas. Pakomentuoti situaciją paprašėme ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjo Sauliaus Majaus komentaras:
„Pagrindinis smėlio elementas yra silicio dioksidas. Viena iš silicio dioksido formų yra kvarcas. Kvarcas gali būti įvairių spalvų. Lietuvoje sutinkamas beveik vien tik bespalvis kvarcas. Smėlis iš tokio bespalvio kvarco dalelių atrodo baltas, kaip Palangos paplūdimio.
Pagrindinę bet kokio smėlio dalį sudaro būtent kvarco dalelės. Kvarciniu smėliu paprastai laikomas švarus smėlis, kuriame 95 ir daugiau procentų sudaro kvarco dalelės. Įprastinis smėlis nuo kvarcinio skiriasi spalva, kuri priklauso nuo priemaišų, t. y. įprastiniame smėlyje yra apie nuo 80 iki 95 proc. kvarcinio smėlio, likusią dalį sudaro įvairių kitų mineralų bei organinių medžiagų dalelės, kurios smėliui suteikia atitinkamą (paprastai rusvą, pilkai rusvą, pilką) atspalvį.
Taigi, kvarcinio smėlio poveikis sveikatai iš esmės nesiskiria nuo kitokio, labiau paplitusio smėlio poveikio – įprastinėmis aplinkybėmis pavojaus nėra. Pučiant stipriam vėjui ar kilus smėlio audrai į orą pakeltų smėlio dalelių poveikis akims ir kvėpavimo takams tiek kvarcinio, tiek bet kurio kito smėlio nesiskirtų.“
