Kad šiemet pardavėjai užsikėlė dar neregėtas kainas, apie tai jau turbūt rašė ne vienas ir nieko čia nenustebinsiu. Kai už cepelinų porciją reikia susimokėti 10 eurų. Tai trijų asmenų šeimai išeina 30 eurų. Verbos net iki 8-10 eurų.
Tačiau likome labai nemaloniai nustebinti mums dar neregėto pardavėjų elgesio – to dar nepastbėjau nė vienais metais. Radę progą po ilgos pertraukos vėl prekiauti savo dirbiniais, prekybininkai kainas taip pat užsikėlė atitinkamas. Bet, kas keisčiausia, kad net ir pardavinėjant savo dirbinius iki šiol nematytomis kainomis, jie nesutiko nusiderėti nė euro!
Bet jūs man pasakykit, juk Kaziuko mugė, taigi seniausias turgus, kuriame žmonės nuo neatmenamų laikų susirinkdavo ne tik kažko nusipirkti, bet ir pabendrauti, paplepėti, pasiderėti, pasijuokti. O dabar – kainos kaip iškaltos, veidai nepatenkinti, jei paprašai parduoti pigiau. Suprask, nepatinka, nepirk.
Galbūt mums tik taip „pasisekė“, gal kitiems pirkėjams pasisekė labiau ir jie pajuto tą mugės šurmulio džiaugsmą, galėjo su prekybininkais pasiderėti, na, kažkokios gyvybės daugiau, azarto, savotiško žaidimo. Juk žmonės ateina ne tik pirkti kaip į parduotuvę, tai pavasario šventė, turgus. Suprantu, kad kokiai „barankai“ didelės nuolaidos gal ir nepadarys. Bet jau nuo cepelinų 30 eurų sumos bent porą eurų „ant arbaros“ galima ir būtų ir nusiderėti.
Ar ne teisybę sakau?
