Esmė tokia, kad šiandien turėjau sveikatos problemų ir išsikviečiau „greitąją“.
Greitosios pagalbos automobilis atvyko prie įvažiavimo į mano namą, po pirminės apžiūros jau ketinome važiuoti į Santaros klinikas, kai kelią pastojo lengvasis automobilis.
Prie vairo sėdėjo mano jaunas kaimynas, pažinau iškart. Bet tai, ką jis padarė, pribloškė net medikus.
Jis užstatė kelią greitosios pagalbos automobiliui ir pradėjo „pypsinti“, liaudiškai tariant. Kažką šūkauti prie vairo rodydamas įvairius gestus, kad greitoji trauktųsi jam iš kelio.
Tiesą sakant, priblokšta sėdėjau ne tik aš, bet ir patys medikai. „O jei tau pačiam kada nors reikės pagalbos?“ – tik sudejavo medikė.
Išties, neabejoju, kad jaunas žmogus turi milijoną neatidėliotinų reikalų, kurie šimtąkart svarbesni nei kitų žmonių sveikata ar gyvybė.
Bet, vis dėlto, norėčiau kreiptis ne tik į jauną nemandagų kaimyną, kuriam šiaip nebenorėsiu net žiūrėti į akis.
Norėčiau kreiptis ir į kitus nepagarbius ir nesuprantingus savanaudiškus žmones be empatijos jausmo, kurie piktybiškai nesitraukia iš kelio, blokuoja išvažiavumus, arba nesustoja kelyje ir neduoda pirmumo greitosios pagalbos automobiliui, skubančiam gelbėti kažkieno gyvybės.
Galbūt vieną dieną tos pagalbos gali prireikti jums patiems, ar apie tai nesusimąstėte?
