Bėgo metai. Aplankiau daugelį Europos šalių: Graikiją, Italiją, Juodkalniją, Kroatiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Vengriją ir kitas šalis, bet Paryžius vis likdavo nuošaly.
Pasenau, bet svajonės liko. Bijojau, kad nugriaus Eifelio bokštą, ir aš jo neišvysiu, bet Paryžių kažkokiu būdu pamatysiu. Sakoma, nebūna stebuklų, bet stebuklas įvyko! Šv. Kalėdų proga mano mylima anūkė Pija Ona Indriūnaitė man įteikė kalėdinę dovaną – kelionę į Paryžių.
Vilniuje tamsu, ūkana, lašnoja lietus. Lėktuvas kyla ir išnyra lyg iš maišo. Pasirodo saulė. Po lėktuvo sparnais kalnai kalneliai, lygumos, bet žemės nė trupinėlio.
Lėktuvas neria į tamsą, ir žemė pasirodo prieš pat ratams pasiekus tūpimo taką. Valanda kelio autobusu ir mes – Paryžiuje.
Mūsų viešbutis netoli nuo Paryžiaus katedros, tad pirmučiausia ją ir apžiūrime. Katedros bokštai žemesni, nei aš vaizdavausi, ir be Kvazimodo, langai bokšte tebežiba. Taip ir matau jį žiūrintį į aikštę, deja, Esmeraldos nebėra.
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) pradėta statyti 1163 m. Ją statė beveik du amžius. Šiauriniame bokšte keturi varpai. Jos seniausias Emanuelio varpas sveria 13 tonų. Katedrą ilgai statė, architektai keitėsi, tad jie nežinomi.
Vakarą vaikštinėjome palei Senos upę, seniausiais Paryžius rajonais. Paryžius pradėjo kurtis dviejose Senos salose. Aplinkui supo pelkės. Tik viduramžiais jos buvo nusausintos. Netoli salos į pietus gyveno E. Hemingvėjus ir daug garsių rašytojų.
Pernakvojome viešbutyje ir rytą vėl į „darbą“. Vėl einame palei upę ir prieš akis pasirodo Luvras. Luvras yra labiausiai lankomas ir didžiausias pasaulio muziejus. Jis buvo atidarytas 1793 m., iki tol čia buvo karaliaus rūmai. XVII a. karalius Liudvikas XIV rezidenciją perkėlė į Versalio rūmus. Tokie puošnūs rūmai, kam juos reikėjo keisti?
Nuo čia iki Eifelio bokšto ėjome pėsti. Eifelio bokštas pradėtas statyti 1887 m. Statė dvejus metus. Baigė 1889. Kai pastatė, jis buvo aukščiausias pastatas pasaulyje. Tik po 40 metų jį aplenkė Niujorko dangoraižiai. Pastatytas pasaulio mugei, po 20 metų turėjo būti nugriautas. Vietiniai gyventojai jo labai nemėgo.
Bokštą suprojektavo inžinierius Gustavas Aleksandras Eifelis. Bokštas vėliau tapo Paryžiaus simboliu ir buvo pavadintas Eifelio vardu.
Apžiūrėję bokštą iš lauko, pakilome į viršų. Iš čia matyti toli toli stūksantis Paryžius. Pažvelgus žemyn, sukasi galva.
Pasigrožėję Eifelio bokštu, patraukėme link Monmartro. Teko pavažiuoti metro, paskui vėl pėstute. Monmartras įsikūręs ant aukščiausios kalvos Paryžiuje. Iki IX a čia buvo kaimas. Žydėjo sodai, sukosi vėjo malūnai, stovėjo lūšnelės, žaliavo vynuogės, tęsėsi dideli vynuogynai. Čia vienuoliai gamindavo vyną.
Kadangi Monmartas nepriklausė miestui, nereikėjo mokėti mokesčių. Čia kėlėsi visi nepasiturintieji. Dėl vyno čia tapo pasilinksminimų vieta. Kūrėsi bohema, dailininkai, rašytojai, kiti meno žmonės. Monmartre gyveno Van Gogas, Pablas Pikaso ir kiti žymūs rašytojai ir dailininkai.
Monmartras prie Paryžiaus prijungtas 1860 m. Tai tarsi gražus, sumažintas Paryžius. Vaikštinėjome, grožėjomės ir nesinorėjo jo palikti. Čia nuo bažnyčios atsiveria puiki Paryžiaus panorama.
Monmarte yra seniausios kapinės Paryžiuje, įkurtos XVII a., bet manoma, kad čia buvo laidojama dar VII a.
Monmartro gyventojai ilgai priešinosi prieš prijungimą prie miesto. Jie save vadino monmartriečiais. 1821 m. po pasipriešinimo Monmartras net tris mėnesius išlaikė nepriklausomybę.
Monmarte yra išlikę keletas vėjo malūnų ir vynuogių laukai. Čia stovi gražuolė Švč. Jėzaus Širdies (pranc. – Basilique du Sacré-Cœur) bazilika. Pradėta statyti 1875 m., baigta 1914 m. Ji yra viena iš žinomiausių dėl kalvos, ant kurios ji pastatyta. Monmartre yra mažesnė, bet seniausia bažnyčia Paryžiuje statyta III a., perstatyta ir paversta Monmartro vienuolynu.
Monmartre yra vienas iš seniausių kabaretų pasaulyje.
Pasigrožėję Monmartru, nutarėme jo grožį ir savo nuovargį aplaistyti vynu. Pravaikščiojome apie 17 km., tad malonu buvo sugrįžti į viešbutį ir pailsėti. Pailsėję, vėl kibome į „darbą“. Netoli viešbučio matėsi nedidelė bažnytėlė, bet, kai priėjome, pasirodė, kad tai didžiulis Panteonas. Jį karalius Liudvikas XVI statė kaip bažnyčią Paryžiaus globėjai Šv. Genovaitei Paryžietei, bet prasidėjo Paryžiaus revoliucija ir Taryba nutarė ją paversti mauzoliejumi visiems Prancūzijos nusipelniusiems žmonėms ir pavadino Panteonu.
Netoli Panteono stovi XX a. gotikos ir renesanso stiliaus bažnyčia. Joje yra Paryžiau globėjo relikvija.
Ir štai prieš mus Liuksemburgo rūmai ir sodas. Šis sodas laikomas gražiausiu Paryžiaus sodu. Įkurtas 1612–1617 m. Sodą įkūrė karalienė Marija de Midiči, kad jai primintų Italiją. Jai atsibodo Luvras. Per Antrąjį Pasaulinį karą vokiečiai čia buvo iškasę bunkerius. Šis parkas buvo mėgstamiausia Hemingvėjaus vieta. Po Prancūzijos revoliucijos rūmai buvo paversti kalėjimu. Dabar šie rūmai priklauso Senatui.
Pagaliau pasiekėm Triumfo arką ir Champs-Élisées alėją. Jos ilgis 2 km, plotis 70 m. Garsi savo kavinėmis, teatrais, prabangiomis parduotuvėmis. Čia finišuoja dviračių Tour de France lenktynės. Kiekvienais metais liepos 14 dieną vyksta Bastilijos dienos paradai. Bastilijos diena Prancūzijoje pagrindinė nacionalinė šventė. Alėjos pavadinimas reiškia Eliziejaus Laukai. Graikų mitologijoje – vieta mirusiesiems. Ši alėja laikoma gražiausia vieta pasaulyje.
Triumfo Arka – populiariausia vieta Prancūzijoje. Ji yra Šarlio de Golio aikštėje, į kurią susieina, tartum spinduliai 12 alėjų (tarp jų ir Eliziejaus Laukų alėja), todėl buvo vadinama Žvaigždės aikšte. Triumfo Arka pagerbia tuos, kurie kovojo ir mirė Prancūzijos revoliucijų ir Napoleono karų metu. Po Triumfo Arka palaidotas Nežinomas karys. Čia dega amžinoji ugnis. Ji užkurta 1923 m. Kiekvieną dieną 18 valandą karo veteranai čia pagerbia mirusiuosius už Tėvynė. Arką pastatyti 1806 m. rugpjūčio 15 d., per savo gimimo dieną, užsakė Napoleonas Bonapartas. Napoleono vestuvėms 1810 m. nespėta pastatyti, tad buvo pastatyta medinė arka. Napoleonas mirė dar nebaigus statyti arkos. Pagerbdami Napoleoną, paryžiečiai jo karstą pernešė pro Triumfo Arką.
Apžiūrėję Arką, pasikėlėme į jos viršų. Čia vėl Paryžiaus panorama – kaip ant delno.
Įdomu tai, kad visame Paryžiuje yra tik vienas STOP kelio ženklas. Paryžiuje yra 37 tiltai, daugiausia jų per Senos upę. Įdomu tai, kad seniausio tilto pavadinimas – Naujasis tiltas (Pont Neuf).
Paryžiuje daugiau negu 40 tūkstančių restoranų ir kavinių. Geriausi pasaulio restoranai apdovanojami „Michelin“ žvaigžde. Paryžius antras pasaulyje (po Tokio) daugiausia apdovanotas šia žvaigžde.
Paryžiečiai labai myli šunis. Jų daugiau negu vaikų. Vienas šuo tenka septyniems gyventojams. Visur sutinkam juos vedžiojančius.
Paryžius laikomas brangiausiu pragyventi miestu pasaulyje. Apskaičiuota, kad vienam mėnesiui paprasčiausiai pragyventi reikia 1,5 tūkstančio eurų.
Prancūzija padovanojo Niujorkui Laisvės statulą. Paryžiuje yra penkios jos kopijos. Viena jų stovi žiūrėdama į JAV, kaip draugystės tarp JAV ir Prancūzijos simbolis.
Paryžius laikomas šviesos miestu. IX a. pradžioje jis buvo labiausiai apšviestas miestas pasaulyje. Ir dabar jis labai šviesus.
Labiausiai lankomos Paryžiaus vietos:
1. Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris).
2. Švenčiausios Jėzau Širdies bazilika (Basilique du Sacré-Cœur).
3. Luvro muziejus (Palais du Louvre).
4. Eifelio bokštas (Tour Eiffel).
