O aš dainą girdėjau ir štai ką jums pasakysiu – nebūkit juokingi! Tai puikus pasirinkimas!
Mūsų visi atlikėjai finale tikrai buvo šaunūs. Vieni ryškiau sužibėjo, kiti kukliau. Tačiau tikrai labai apsidžiaugiau lietuvių pasirinkimu – mūsų laimėtoja karūnuota Moniką Liu.
Charizmatiškas, elegantiškas, stilingas pasirodymas. Kažkam Monika primena prancūzę Mirej Matjė šukuoseną? Na ir? Galėčiau išvardinti bent dešimt „oldskūlinių“ roko grupių iš praėjusio amžiaus, kurias primena praėjusių metų „Eurovizijos“ laimėtojai, italai „Maneskin“. Ar tai jiems sutrukdė laimėti? Ar italai dėl to suko galvą ir draskėsi komentaruose?
Svarbiausia, kad pagaliau po tiek metų mes didžiojoje Europos scenoje dainuosime lietuviškai!
Nors matau, kad tai irgi daug kam nepatinka. Bet gal jau pagaliau pats metas pabaigti kalbėti svetima kalba ir prabilti Europai savąja? Juo labiau, kad tai akivaizdus sėkmės garantas.
Tie patys minėti „Eurovizijos“ nugalėtojai italai „Maneskin“ irgi visus pavergė gimtąja kalba. Niekas nesuprato, bet išgirdo ne tik Europa, bet ir pasaulis! Prieš juos „Euroviziją“ laimėjo portugališkai uždainavęs Salvadoras Sobralis.
Kas pasiginčys, kad jų sėkmės raktas ir išskirtinumas buvo ne gimtoji kalba?!
Manau, kad visa Europa galėtų padaryti tą patį ir imti pavyzdį. Norint būti pastebėtam, reikia išsiskirti. Ir nebūtinai tai turi būti balsas ar suknelė. Ar fejerverkų skaičius, ar ledo arena scenoje.
Mano nuomone, norint būti pastebėtam, reikia būti autentiškam, įdomiam, kitokiam. Kiekviena šalis, kiekviena didinga tauta ar maža tautelė turi didžiuotis savo autentika.
Nesuprantu, kodėl kiti apie tai tyli? Apie savo nacionalionį autentiškumą? Juk jį galima išreikšti ne tik tautiniais drabužiais, bet ir muzika, šokiu, gimtąja kalba.
Kodėl mes tiek metų bandome būti vienodi, dainuoti ta pačia kalba ir apie tą patį? Būkime išskirtiniai ir įdomūs. O mūsų Monika Liu šiais metais tokia ir bus!
