Bet apie viską nuo pradžių.
Su vyrų į vienoje mažiausių Lietuvos savivaldybių esančią savitarnos parduotuvę (vieną iš dviejų) užsukę tokio „pasisveikinimo“ nebūtume net susapnavę.
Kadangi tokiose parduotuvėse nereikia galimybių paso, pirkėjų srautas reguliuojamas krepšelių vienetų pagalba, tačiau mums, gyvenantiems Vilniuje ir dažniau apsiperkantiems didelėse parduotuvėse, tai visiškai iškrito iš galvos.
Todėl dviese užsukus į parduotuvę ir pasiėmus bendrai ir įprastai vieną pirkinių krepšelį apsaugos darbuotojas priminė, kad būtina pasiimti kiekvienam po vieną.
Jokių problemų, žengiau porą žingsnių atgal ir pasiėmiau antrąjį, o grįždama pajuokavau, kad, žinote, jau tiek metų kartu, kad kai vienas žmogus. Čia mane ir užklupo vienas iš dviejų – arba tragiškas humoras, arba žiauri realybė.
„Taip, vienas žmogus, viena – moteris“, – tėškė kokių 40-50 metų apsaugos darbuotojas.
Sustojau kaip įkasta, tik vyras už rankos tempė tolyn, murmėdamas, kad nekreipčiau dėmesio į „runkelį“.
Taip ir nesupratau, ar tai žemaitiškas humoras, ar tikras vyro požiūris?
Kas su tokiu dar gana jaunu vyru negerai? O kaip manote jūs?
