Pateiksiu keletą pavyzdžių: angliškai – drone, rusiškai – bezpelotnik, lietuviškai – bepilotis.
Jei šis technologinis įrengimas buvo sukurtas vakaruose su pirminiu pavadinimu „drone“, kodėl mūsų šalyje atitikmuo nebuvo kuriamas pagal pirminį jo vakarietišką pavadinimą kaip pvz. būtų „Dronas“ arba galutinai sulietuvinus – „Tranas“?
Kitas pavyzdys yra sąvoka – „kilimo ir tūpimo takas“. Vakaruose šiokios sąvokos nėra. Angliškai vadinasi „runway“, Prancūziškai „le chemin“ bei pan.
Tuo tarpu rusų kalboje vadinasi „vzliotno pasadocnoje poloso“. Ar yra pasaulyje šiokių takų oro uostuose, kuriuose galima tik pakilti arba tik nusileisti?
Vilniaus oro uosto puslapyje rašoma: „...gerai matomas aerodromo kilimo ir tūpimo takas.“
Tuo būdu prašymas pataisyti bei apvalyti lietuvių kalbą nuo sovietinio sudarkymo, mūsų kalbą formuoti racionaliai pagal vakarietišką modelį.
„To run“ lietuviškai yra „skuosti“, todėl „runway“ siūlau vadinti „skuotakis“, o žemaitiškai dar geriau skamba „skuotaks“.
Tikiuosi greito lietuvių kalbos desovietizavimo.
Pagarbiai, Lietuvos gyventojas.
***
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių sk. vyriausiasis specialistas Alvydas Umbrasas komentavo, kad kalba nėra toks dalykas, kurį galima lengvai pakeisti pagal kieno nors pageidavimą. O ir tie pageidavimai, matyt, būtų labai nevienodi.
„Vieniems vertybė yra tradicija, kitiems kartais norisi pokyčių. Vis dėlto pastovumo principas yra vienas iš svarbiausių, kai kalbame tiek apie kalbą apskritai, tiek apie jos terminiją. Tradicinių terminų keitimas visada turi būti gerai pamatuotas srities specialistų.
Net ir prastai motyvuoti terminai paprastai nėra keičiami, jei jau yra įsigalėję. Kas dėl kalbų kontaktų, tai jie yra neišvengiami – terminai dažnai kuriami atsižvelgiant į kitų kalbų terminus. Kita vertus, tai, kad terminas savo struktūra yra panašus į kitos kalbos terminą, savaime dar nerodo, kad ta kalba padarė poveikį.
Štai minimas terminas „kilimo ir tūpimo takas“ savo esme juk nėra nei sovietiškas, nei vakarietiškas, jis tiesiog lietuviškas. Žodžiai „kilimas“ ir „tūpimas“ čia greičiau jau rodo analogiją su paukščiais, nei ką nors sovietiška.
Be to, neatmestina, kad šie žodžiai kalbant apie lėktuvus vartoti pas mus dar ikisovietiniais laikais. Terminas „bepilotis orlaivis“ yra semantiškai motyvuotas, turi jau taip pat netrumpą vartosenos tradiciją, tačiau ir skolinys „dronas“ vartojamas (ypač laisvuosiuose stiliuose) jau gana dažnai ir nėra peikiamas.
Aviacijos specialistai poreikio kurti naują terminą lyg ir neturi. Na, o siūlomas „tranas“ būtų per daug konotuotas. Bičių patino metafora čia neatrodo motyvuota, o perkeltinė reikšmė („kas nieko nedirba“) rastis tokiam terminui trukdo dar labiau“, – komentavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas.
