Pats neturėdamas laiko pasirūpinti šiuo reikalu, kreipėsi į Alytaus nekilnojamojo turto agentūrą bendrovę „Miroda“, – su ja sudarė pavedimo sutartį parduoti sklypą. Kaip sako alytiškis, agentūra sklypo nepardavė, pirkėją susirado pats, o, kai apie tai sužinojo „Miroda“, iš jo paprašė sumokėti sutartyje numatytą mokestį su delspinigiais.
A. Treigys su tokiu agentūros prašymu nesitaikstė, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnybos priimtas nutarimas – nepalankus „Mirodai“.
Tačiau dėl atlygio už paslaugas, baudos priteisimo pagal tarnybos nesąžiningais pripažintus pavedimo sutarties punktus alytiškis šios nekilnojamojo turto agentūros yra paduotas į teismą.
„Įžvelgiu norą pasipelnyti neatlikus darbo“
A. Treigys pavedimo sutartį Alytaus nekilnojamojo turto agentūrai bendrovei „Miroda“ parduoti jam priklausantį 11 arų sklypą Dzūkijos sostinėje, Sanatorijos gatvėje, pasirašė 2019-ųjų sausio viduryje.
„Kadangi į Alytų sugrįžtu retai, neturiu laiko užsiimti sklypo pardavimu, kreipiausi į netoliese namų Alytuje esančią agentūrą „Miroda“. Pasitikėjau jos profesionalumu, maniau, kad jiems pavyks parduoti, tačiau net per 28 mėnesius nesulaukiau surandamų pirkėjų, pasiteisinta jų trūkumu. Sutarties nenutraukiau, nes sklypą reikėjo parduoti, vis dar laukiau teigiamų rezultatų“, – pasakojo beveik dvidešimt metų Londone gyvenantis alytiškis.
Vyras nelabai patikėjo aiškinimu apie neatsirandančius pirkėjus, nes, girdi, nekilnojamasis turtas paklausus, o jo sklypo vieta neblogoje miesto vietoje. Tad šią vasarą grįžęs iš Londono pats ėmė ieškoti pirkėjų ir netrukus juos rado. Liepos pradžioje sklypą pardavė, kaip pats tvirtino, už didesnę kainą, nei buvo nurodyta sutartyje.
Tačiau netrukus A. Treigys iš „Mirodos“ gavo pranešimus dėl pavedimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas pagal minėtą sutartį.
Alytiškio teigimu, iš jo buvo reikalaujama sumokėti sutartyje numatytas netesybas – 3 proc. nuo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos arba ne mažiau kaip 700 eurų, taip pat sutartyje numatytus delspinigius ir baudą, iš viso apie 3 tūkst. eurų.
„Nors jie mano turto nepardavė, tačiau atlygio paprašė pagal pavedimo sutartį, kuri buvo sudaryta metams, o man jos nenutraukus tapo neterminuota. Tokios sutarties sąlygos. Apie mano iniciatyva parduotą sklypą agentūra sužinojo iš specialaus turto sandorių registratoriaus ir, pasirodo, aš už tai turiu sumokėti, jie mano surastą pirkėją nori prisiimti kaip savo nuopelną. Šioje istorijoje įžvelgiu norą pasipelnyti neatlikus darbo. „Mirodai“ sumokėjau 150 eurų administracinį mokestį už skelbiamą sklypo pardavimą“, – mintimis dalijosi A. Treigys.
Jis tvirtino užsienyje ne kartą turėjęs panašių reikalų dėl įtartinų sutarčių ir kilę konfliktai visada yra pasibaigę jo naudai. Tad su „Mirodos“ reikalavimais susimokėti A. Treigys nesitaikstė ir šios nekilnojamojo turto agentūros pavedimo sutarties sąlygas apskundė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Nutarimas nepalankus „Mirodai“
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nesąžiningų sutarčių požiūriu įvertino „Mirodos“ pavedimo sutarties su A. Treigiu sąlygas.
Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, nutarta, kad pagal pavedimo sutarties sąlygas neaišku, už ką yra taikomas administracinis mokestis, ar turėtų būti mokamas kartu su suma už suteiktas paslaugas. Taikomos netesybos vertintos kaip galimai neproporcingos.
Dalis sutarties sąlygų iš esmės pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus, panaikino arba apribojo vartotojo teises, susijusias su paslaugų teikėju tuo atveju, kai paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdė, ar netinkamai įvykdė bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Suteikta teisė verslininkui vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turėjo pranešti neprotingai anksti. O tai atitinka Civilinio kodekso tam tikrus straipsnius dėl sutarčių nesąžiningumo kriterijų.
Vadinasi, išvardytos A. Treigio su „Miroda“ pasirašytos pavedimo sutarties parduoti sklypą kai kurios sąlygos pripažintos nesąžiningomis.
Kaip sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, po tokių tarnybos nutarimų įmonės dažniausiai pataiso sutarčių sąlygas, kurias tarnyba pripažino nesąžiningomis, jas panaikina ar įsipareigoja jų netaikyti: „Jei taip neatsitinka, tarnyba turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Konkrečios sutarčių sąlygos yra pripažįstamos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento“.
D.Malinauskienė tvirtino, kad nuo 2022 metų sausio įsigalios Civilinio kodekso pakeitimai, – jeigu vartojimo sutarties sąlygos jau pripažintos nesąžiningomis, tačiau verslo subjektai, nepaisydami tarnybos ar teismo sprendimų, toliau jas taikys, grės baudos. Tad nuo ateinančio sausio tarnybos priimti nutarimai įgis privalomąjį pobūdį.
Tarnybos nutarimu patenkintas, tačiau dėl tų pačių dalykų paduotas į teismą
Nekilnojamojo turto agentūros bendrovės „Miroda“ direktorė Rima Mitkienė teigė, kad su teisininkų pagalba bus peržiūrimos sutarties sąlygos. Tačiau pabrėžė, jog tai A. Treigio neliečia, jis jau paduotas į teismą dėl įsipareigojimų nevykdymo, o jo sklypas nupirktas, matant agentūros pastatytą stendą parduodamame sklype.
Pats A. Treigys tvirtino esantis patenkintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtu nutarimu, manęs, kad iš jo jau nebebus reikalaujama pinigų, nes tarnyba pavedimo sutarties punktus, kuriais vadovaujantis buvo reikalaujama atsiskaitymo, pripažino nesąžiningais.
Tačiau visiškai neseniai jis iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų gavo pranešimą apie „Mirodos“ pateiktą ieškinį atlyginti beveik 3 tūkst. eurų – sutartyje numatytas netesybas, baudą, priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
„Aš nesuprantu, kodėl paduotas į teismą, jei sutarties sąlygos pripažintos nesąžiningomis. Čia tiesiog pasityčiojimas iš manęs. Iš manęs norima gauti ne tik neuždirbtus pinigus, bet ir to išsireikalauti pagal tokius sutarties punktus, kuriuos vartotojų teisių gynėjai pripažino nesąžiningais. Būsiu priverstas bylinėtis, gaišti laiką, samdyti advokatą už tai, kad pats susiradau pirkėją, pardaviau sklypą. Kažkoks absurdas, kitaip nepasakysi“, – sakė A. Treigys.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip tvirtino D. Malinauskienė, tik įvertino pavedimo sutartį, buvo gautas ir vartotojo prašymas nagrinėti ginčą su paslaugos teikėju, tačiau nagrinėjimas nutrauktas, paaiškėjus, kad ginčas tuo pačiu klausimu jau teisme.
Alytiškis, jeigu jam bus nepalankus Alytaus teismo sprendimas, žada bylinėtis visų instancijų Lietuvos teismuose: „Jei čia nepasiseks, tam dar yra Europos Žmogaus Teisių Teismas. Manau, kad tiesa turi būti mano pusėje. Net Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir disponavimas ja laisva valia.“
