Esmė tokia, kad prasidėjus šaltajam metų sezonui ir vaikams sugrįžus į uždaras darželių patalpas vaikai ir vėl pradėjo sirgti.
Dar nesibaigia spalis, o mes vis dar normaliai negalim pradėti lankyti darželio, nes vaikai nuolat serga. Ir serga ne šiaip sloga, o baisiais skrandžio ar viršutinių kvėpavimo takų virusais, kuriais užsikrečiame ir mes su vyru.
Mūsų šeimoje du vaikai, tai serga arba vienas, arba kitas, arba kuris iš mūsų su vyru užsikrečiame nuo jų. Dirbti normaliai negalim, vaikai darželio lankyti – taip pat!
Vaikai darželyje pabūna vos pora dienų ir vėl atkrenta. Kur tau neatkris, kai į grupę priimami vaikai su sloga, užkimę ir kosintys.
Nesuprantu, kodėl darželio vadovybė ar valdžia iš aukščiau nepriima sprendimo, pavyzdžiui, matuoti vaikams temperatūros.
Pamatei karščiuojantį – viso gero. Pamatei su snargliu iki apatinės lūpos – viso gero. Taip, galbūt tėvai bus nepatenkinti, nes jiems reikia į darbus ir taip toliau, bet bent jau kitų grupės vaikų tėvai galės lankyti darbą ir uždirbti duoną. Nes jei tas vienas sergantis neateis, grupėje galbūt viruso pavyks išvengti.
Auklėtojos nieko apie tai net nenori girdėti, joms čia viskas natūralu, nes „taip juk formuojasi vaiko imunitetas“. Paaugs ir nebe taip sirgs, nes bus atsparesnis.
Bet palaukite, man jau tuoj 30 metų ir aš vis tiek neturiu imuniteto visiems pasaulio virusams, įskaitant ir COVID-19 (net ir su skiepu žmonės sunkiai serga). Tad kaip mano trimetis vaikas, sirgęs visus metus ir tik dar labiau nusilpęs ir išsekintas virusų, pasidarys atsparus visoms ligoms?
Man susidaro toks jausmas, kad auklėtojos specialiai priima sergančius vaikus, kad kuo daugiau jų susirgtų ir grupėse liktų mažiau auklėtinių – tai yra mažiau ir darbo joms.
