Prigriebėm palapines, pripučiamus flamingus, šašlykų, vyras su sūnumi meškeres įsimetė – sakom, pasidžiaugsim laisvadieniu vidury savaitės.
Aišku, kad rasti taip nusėstas pakrantes tikrai tikėjomės, nes juk visi nori atsigaivinti, ne mes vieni. Ne dėl to čia piktinimąsi rašau.
Ne žmonių kiekis, bet jų elgesys prie ežero mums su vyru atėmė žadą. Nemaniau, kad taip dar kas nors elgiasi šiais laikais...
Kai išlipom iš automobilio ir nuėjom apsižiūrėti, kurioje čia vietoje geriausia statyti savo palapinę ir kurioje pakrantės vietoje meškerioti, visas noras likti praėjo.
Žiūrim, iki šlaunų į vandenį vidutinio amžiaus vyras su moterimi įbridę kad prausiasi. Muilo burbulai putoja ne tik ant jų galvų, kūnų. Muilinas vanduo skalavo viską aplink. Moteriškė intensyviai muilino savo kažkokį drabužį.
Prie kranto kūdikis, vaikai, jų tėvai maudosi. Kažkas tolėliau žvejoja dar...
Vaizdelis kaip iš gūdaus sovietmečio, kai žmonės vandenį taupydavo ir vasarą eidavo praustis į vandens telkinius.
Gal prie ežero jau antra savaitė, suprakaitavę visi, suprantu. Bet muiluotis ir skalbtis bendrame paplūdimyje tikrai ne vieta. Praėjo noras ir maudytis ir apskritai bristi į vandenį po tokio vaizdelio.
Apsisukom ir išvažiavom. Net nenoriu galvoti, ar kituose ežeruose žmonės taip pat elgiasi. Gal kažkam tai vis dar atrodo normalu ir priimtina, bet mums tai atrodė labai nemandagu, nehigieniška ir pavojinga sveikatai. Juk per tokius karščius įvairios bakterijos veisiasi žaibiškai, kam teršti savo gamtą?
