Žodžiu, gretimame devynaukštyje, 7-ame jo aukšte, du darbininkai stiklino balkoną. Vienas jų be jokių apsaugų tiesiog liuokteldavo ant balkono krašto, kažką pagręždavo, pamontuodavo, nulipdavo žemyn ir vėl atgal ant balkono atbrailos, kuri tikrai siaura.
Kitas jo kolega detales atrinkinėjo, tvarkingai stovėdamas balkone, bet į kolegos akrobatinius triukus nekreipė dėmesio, panašu, jog buvo įpratęs.
Man baisu buvo net žiūrėti, nes juk maža kas – tik koja kryptelėtų, ir jis nulėktų žemėn iš 7-o aukšto. Apačioje žolė, ne asfaltas, bet kažin ar tai padėtų. Dar ir savo vyrą, kuris seniau dirbęs statybose, pasikviečiau – maniau, gal čia aš tokia bailė, bet ir vyras sakė, kad tas darbuotojas elgiasi visiškai neatsakingai ir iki nelaimės – vienas žingsnis.
Dar galvojau, gal reikia kokiai darbų inspekcijai pranešt ar dar kažką padaryt, na, bet neturiu noro lįst į svetimus reikalus...
Laimei, viskas baigėsi gerai, antraip būčiau visą likusį gyvenimą neradusi ramybės, kad neįsikišau. Nesuprantu, ką tokie veikėjai sau galvoja ir kaip jie sau tai leidžia.
