Vietinėms paplūdimio lankytojoms su mama visada pavydėdavom tokio įdegio, kurio mums, atvykstančioms savaitei ar dviem, niekada nepavykdavo turėti. Tačiau net neįsivaizdavom, kokia jo kaina!
Šios vasaros pradžia saulės ir įdegio mėgėjams taip pat buvo dėkinga. Nuvažiavome kelioms dienoms į pajūrį su mama ir mes. Baltos, kaip popieriai. Pasukome į moterų pliažą, ten susirenka mamos bendraamžių, mėgstančių saulę, nereikia kompleksuoti prieš jaunimą. Todėl pasidžiaugti jūra nukeliavome ten.
Ir kiek tik mes būname pajūryje, tiek vis sutinkame įrudusių moterų būrelius. Nepaisant to, kad buvo dar tik pirmosios vasaros savaitės, vietinės poilsiautojos jau buvo pavydėtinai įdegusios.
Kadangi gulėjome netoli jų, su mama netyčia nugirdome, kaip viena moteris sakė atskubėjusi degintis tiesiai iš odontologo kėdės – po danties rovimo... Dėl to ji esą ir nespėjusi į „rytinę pamainą“, bet gal dar atsigriebs per „vakarinę“...
Kita moteris jai pasakojo, kad čia dar nieko, vat ji tai ir su temperatūra yra ėjusi į pliažą degintis. Ir ką – nieko.
Klausėmės ir negalėjom patikėti – degintis prie jūros juk turi būti malonumas. O čia – rimtas darbas! Net ligos atveju „biuletenio“ nepasiims!
Mes su mama nesitikėjom, kad kai kuriems žmonėms saulės įdegis svarbiau už sveikatą. Jau nekalbu apie onkologinių ligų riziką nuo saulės. Bet, pasirodo, kad žmonės visai nebejaučia saiko ir nesisaugo net sirgdami.
Aš suprantu, kad gulinėti prie jūros smagu, šildytis saulės spinduliuose smagu, gaivintis vėsiu jūros vandeniu smagu. Bet reikia neprarasti sveiko proto!
Juk deginimasis brandžiame amžiuje su temperatūra ar maudynės lediniame vandenyje po danties rovimo gali baigtis labai liūdnai.
Kodėl apie tai nepagalvoja pačios įdegio mėgėjos? Kodėl viena kitos nepaprotina? O ką apie tai galvoja jų vyrai, vaikai, anūkai, giminaičiai?
