Mūsų valytojos visada būna draugiškos ir linksmos, nepaisant sunkaus darbo, visada šypsosi, sveikinasi, pakalbina vaikus.
Tačiau užvakar laiptinėje sutikusi valytoją net nutirpau iš siaubo – jos net neatpažinau! Ji atrodė siaubingai – ištinusi krauju pasruvusi akis, guzas vietoje antakio. Mėlynė buvo tokia didelė, kad apėmė ne tik skruostą, bet ir kaktą. Lūpa taip pat ištinusi, prakirsta.
„O Viešpatie!“ – surikau pamačiusi mūsų valytoją!
„Kas nutiko? Kas jus taip nuskriaudė?“ – pradėjau klausinėti.
„Kritau nuo slidžių laiptų“, – tyliai atsakė man ji.
Tačiau jos sužalojimai tikrai nebuvo dėl patirto kritimo. Tai buvo akivaizdžiausios mėlynės nuo sumušimo.
Dar kartą paklausiau jos, ar nereikia kokios pagalbos, ar kreipėsi į gydytojus. Tačiau jos atsakymas pribloškė – ji pasakė, kad jai gėda kreiptis į gydytojus, nes jie tik sugėdina, kad reikia mažiau gerti. Ji dėl to nieko negali padaryti, nes taurelę kitą tikrai išlenkia kartu su savo sugyventiniu. O tada štai neretai ir nutinka visokie „nukritimai“ nuo laiptų.
Tuomet pasiūliau kreiptis į policiją. Bet ji tik numojo ranka, kad policija nieko nepadės. Tada apskritai gatvėje atsidurtų, nes daugiau neturi, kur eiti.
Taigi, moteris bijo kreiptis pagalbos į medikus, nenori ir policijos įsikišimo. Gyvena su smurtautoju, kuris vieną dieną gali ją tikrai ir pribaigti. O aplinkiniai tokioje situacijoje nežinia, ar gali padėti?..
