Dauguma uždavinių prilygsta galvosūkiams, svarbiausios temos, turinčios įtakos tolesniam matematikos mokymuisi, paliktos „už borto“. Greitosios daugybos formulių, daugianarių skaidymo dauginamaisiais, Pitagoro teoremos, laipsnių savybių, ir daugelio kitų strateginių temų žinių šis testas beveik netikrino.
Testo autoriui nėra žinoma, jog nėra sąvokos „prizmės išklotinė“, o yra „prizmės paviršiaus išklotinė“. Tačiau daugelyje testo uždavinių mes regime tiesiog „prizmės, ritinio, stačiakampio gretasienio išklotines“.
Matematikos teste pačios matematikos buvo itin nedaug. Dominavo diagramų skaitymas, galvosūkiai (kaip apie bėgiką iš Kenijos) ir... teiginių atranka. Ne visų klausimų formuluotės buvo aiškios.
Tačiau visa tai būtų beveik „žiedeliai“ lyginant su tuo, ką aš išvydau paskutiniame testo uždavinyje.
Testo autorius šio uždavinio formuluotėje aiškina moksleiviams štai tokį savo išrastą dviratį: „Teiginiai būna 3 rūšių: arba visada teisingi, arba kartais teisingi, arba visada klaidingi. Pažymėkite, kokios rūšies yra lentelėje pateikti teiginiai....“
Toliau moksleiviams siūlomas toks „kartais teisingo teiginio“ (anot autoriaus) variantas: „Sudėję du skaičiaus 3 kartotinius, gauname skaičiaus 6 kartotinius“. Bet aš čia ne apie tai, kad ši formuluotė moksleiviams (ir ne tik jiems) nėra aiški, tai irgi būtų tik „žiedeliai“.
Aš pakraupau, išvydęs šį uždavinį. Kas leido tyčiotis iš matematinių sąvokų, kodėl testo autorius (vadinasi, ir jį paskyrusi Švietimo Ministerija) sąmoningai dezinformuoja moksleivius?
Kaip mes paskui galime kalbėt apie moksleivių žinių spragas, jei specialistai sąmoningai daro šiurkščias dalykines klaidas? Apmaudu, kad tenka priminti seniai žinomą tiesą – MATEMATIKOJE SAMPRATA „VISADA“ (kaip ir „kartais“) IŠ VISO NEGALI BŪTI VARTOJAMA!
Nėra ir negali būti jokių „visada teisingų“, „kartais teisingų“, „visada klaidingų“...., „paryčiais neteisingų“, „retsykiais klaidingų teiginių“ ir panašių nesąmonių. Teiginiai matematikoje yra teisingi arba klaidingi.
Nes negali būti tas pats teiginys teisingas ir klaidingas tuo pat metu (žinomas dėsnis). Prastai suformuluotas, aukščiau pateiktas paskutinio testo uždavinio teiginys apie dviejų skaičiaus 3 kartotinių sumos dalumą iš 6, aišku, yra klaidingas. O ne „kartais teisingas“, kaip mano testo autorius, numatydamas „teisingą“ atsakymo variantą.
Kiekvienas testas, kiekviena žinių patikra kartu vaidina ir mokomąjį, ir auklėjamąjį, vaidmenį. Ko gali išmokyti mūsų moksleivius tokie ŠMM parinkti pseudo-specialistai? Kad matematika nėra tikslusis mokslas? Kad ji „ne visada“ tiksli, o gal ir „kartais neteisinga“?
Kaip bebūtų, šių metų standartizuoto (NMPP) testo autoriams, taigi, ir juos išrinkusiai ŠMM, puikiai pavyko dezinformuoti tūkstančius aštuntokų.
***
Nacionalinės švietimo agentūros komentare apie aštuntokų NMPP matematikos užduotis rašoma, kad Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) 8 klasės matematikos užduotis rengė mokytojai praktikai, vadovaudamiesi bendrąja matematikos pagrindinio ugdymo programa, remdamiesi matematikos mokymo(si) tradicija, atsižvelgdami į mokymo(si) priemonėse pateikiamas užduočių formuluotes.
„Būtent todėl užduotyje yra vartojama sąvoka „prizmės išklotinė“ (analogiška sąvoka vartojama ir bendrojoje programoje, kalbant apie visus geometrinius kūnus). Suprantama, kad yra ekspertų, besitikinčių griežtų matematinių formuluočių. Tačiau kuriant užduotį buvo laikomasi nuostatos, kad prie tokių formuluočių einama palaipsniui, o testo užduotys neturi būti apkraunamos neįprastomis aštuntokui matematinėmis formuluotėmis.
Užduočių formulavimui įtakos turėjo ir tai, kad 2021 m. planuojamas tarptautinis PISA tyrimas, kurio centre – matematika. Remiantis viešai paskelbtais PISA užduočių pavyzdžiais, šių metų NMPP buvo pateikta daugiau samprotavimo reikalaujančių, naujo formato užduočių. Galbūt todėl galėjo atrodyti, kad NMPP teste „dominavo diagramų skaitymas, galvosūkiai“, tačiau ir šios, kaip ir visos kitos užduotys, atitinka bendrąją programą“, – rašoma Nacionalinės švietimo agentūros komentare.
