Turbūt visi pamena lietuvių liaudies pasaką, kaip sūnus savo seną tėvą į mišką vežė. Tai štai, mano mama panašiai pasielgė su savo motina.
Gyvenu užsienyje, savo giminaičius Lietuvoje lankau pagal galimybes. Kaime gyvenanti mama, močiutė visada man buvo svarbios, niekad jų nelaimėje nepalikčiau. Nors ir esu kilusi iš provincijos, niekada to nesigėdijau ir didžiavausi savo šeima, šaknimis.
Visada buvau auklėjama, kad šeima yra svarbiausia. Todėl netikėtas mano mamos poelgis pribloškė. Nežinau, ar ne vėlu kažką dar pakeisti.
Dabar lankyti artimuosius dėl koronaviruso tapo daug sudėtingiau. Ir darbas nenori manęs išleisti, nes dėl didelio kolegų sergamumo padidėjo krūvis.
Neva, atsilaisvino viena vieta ir ji pati pasiprašė ten važiuoti. Močiutė jau pati sunkiai vaikšto, todėl daug laiko sėdi neįgaliojo vežimėlyje arba lovoje. Sunkiai juda, nes serga Parkinsono liga. O mamai tai per sunku. Nors pati niekur nedirba ir visą dieną būna namuose!
Man ši žinia buvo baisesnė už mirtį. Tada, kai močiutei labiausiai reikia artimųjų ir palaikymo, laukti mirties ją dukra pasmerkė vienatvėje...
Todėl nelabai tikėjau mamos žodžiais, kad išvažiuoti į senelių namus buvo močiutės mintis. Paskambinti jai pačiai ir paklausti negaliu, nes močiutė nemoka naudotis mobiliuoju telefonu.
Nežinau, kaip ten dabar laikosi mano močiutė. Kokios mintys jos galvoje po tokio dukros poelgio. Kaip jaustis, kai esi niekam nebereikalingas? Esu beveik įsitikinusi, kad ji ten emociškai jaučiasi labai blogai.
Užsienyje atiduoti tėvus į senelių namus yra normalu. Tikiu, kad senelių namuose gyvena ir dirba daug gerų žmonių.
Tačiau nė vienas, net ir pats geriausias palatos kaimynas ar slaugos darbuotojas neatstos tavo kūno ir kraujo – tavo vaikų ir anūkų. Pačių artimiausių žmonių, kurie šioje žemėje yra tavo dėka.
Jei būčiau žinojusi mamos kėslus, būčiau pasiėmusi močiutę pas save į užsienį. Tiesą sakant, netgi planuoju tai padaryti – tariuosi su darbdaviu sumažinti darbo valandų skaičių ir pati rūpintis savo senele, kuri mane augino nuo kūdikystės, atstojo ne tik močiutę, bet ir mamą, tėtį, seserį ir draugę.
