Valstybės įstaigoje įsidarbinusią pirmakursę sutrikdė direktoriaus elgesys: neįtikėtina, kaip viskas vyksta

Motinos santykiai su dukterimi puikūs, duktė nuolat pasakoja jai apie tai, kas įvyko per dieną.
Palaipsniui motinai krito į akis ir kai kas keisto: jai pasirodė, kad pusamžis įstaigos direktorius vis dar laiko save jaunuoliu.

Darbuotojai jau įprato, kad įstaigos vadovas kasmet įdarbina pirmakurses. Jų darbo sutartys – terminuotos. Neneigsi – studentės iš tikrųjų turi gabumų, joms pavestas užduotis atlieka kūrybingai ir stropiai. Bet kiekvienais metais keičiasi.

Be to, toje įstaigoje klesti tradicijos susiburti vakarienėms, pokyliams. Duktė iš karto pastebėjo, kad jų metu vyresni darbuotojai priekabiauja prie jaunų merginų ir moterų, tačiau viskas vyksta ne darbo metu ir ne darbo vietoje. 

Ugnei toks bendravimas pasirodė nepriimtinas, ir ji į tokius vakarėlius neidavo teisindamasi, kad serga.

Direktorius pats skirstė užduotis, pats jas vertindavo, su juo merginai reikėdavo nemažai bendrauti. Po to jis pradėjo siūlyti jo įdarbintai studentei kartu su juo eiti į renginius, į kuriuos būdavo gavęs pakvietimų. 

Dar nė dvidešimties neturinčiai merginai atrodė juokinga, kad penkiasdešimtmetis vyras siūlo jai savo draugiją. Bet ji tai vertino kaip neapgalvotą, netoliaregišką viduramžio krizę pasiekusio vyro elgesį ir stengėsi kuo mandagiau atsisakyti.

Tačiau darbe ją trikdė ne tik viršininko elgesys, bet ir tai, kad naujieji bendradarbiai ėmė į ją piktokai žvairuoti, nors ji niekam nieko blogo nedarė: mokėsi, dirbo ir jai patikėtas užduotis atlikdavo gerai.

Praėjo pusė metų. Kartą direktorius pasiūlė pasivažinėti jo automobiliu po miesto apylinkes, pasigrožėti vaizdais, pakvėpuoti grynu oru. Ugnė atsakė, kad yra užsiėmusi. Bet pasiūlymai važiuoti pasivažinėti vis dažnėjo, pasidarė įkyrūs ir keisti.

Mergina buvo įsitikinusi: juk jei žmogus adekvačiai vertina situaciją, tikriausiai vieno neigiamo atsakymo užtektų. Juk jei ji būtų norėjusi su juo bendrauti - būtų važiavusi pažiūrėti tų apylinkių.

Tačiau po kelių neigiamų atsakymų įstaigos vadovas nustojo su ja iš viso bendrauti – dabar pavedimus perduoda per trečiuosius asmenis.

Tik po to, kai Ugnė nepasidavė viršininko įkalbinėjimams, pradėjo šiltėti ir kolegų elgesys – kažkas iš jų net papasakojo, kad įstaigos vadovas kasmet įdarbina vis kitą studentę, ir su visomis jomis jis palaikė neformalius santykius.

Ugnė nutarė neišeiti iš darbo. Ji gauna atlyginimą – tai jai finansinė paspirtis studijuojant, bet taip pat svarbi ir profesinė patirtis, kurią ji gauna darbe.

„Ugnė nesirengia niekur skųstis. Jai nereikia papildomos įtampos, triukšmo ir dėmesio. Ji netiki, kad Monika Lewinski buvo auka“, – kalbėjo merginos motina.

Bet ji stebisi, kodėl vyrai šiais laikais nebijo taip akivaizdžiai rizikuoti.

„Šiuolaikinės merginos labai emancipuotos ir sugeba apginti savo erdvę. Mano jaunystės laikais tai būtų buvę sudėtingiau. Prisiminiau ir pati pikantišką situaciją, su kuria buvau susidūrusi taip pat studijų metais. 

Aktyvią, labai gerai besimokančią studentę katedros vedėjas rekomendavo darbui vienoje įstaigoje. Sovietmečiu tai buvo labai svarbu, nes vadinamieji paskyrimai po studijų lemdavo jauno specialisto tremtį į rajoną. Tas pats katedros dekanas buvo ir mano diplominio darbo oponentas. 

Po diplominio darbo gynimo draugiškai apsikabinus ir net ne pasibučiavus, tik susiglaudus skruostais, dekano ranka staiga atsidūrė ant mano krūtinės. Tai buvo įžūlu, kvaila, įžeidu. 

Gal tai buvo užuomina, kad turėčiau atsidėkoti? Nežinau. Paprasčiausiai stengiausi daugiau su juo reikalų neturėti, nes studijos jau buvo baigtos“, – prisiminė Ugnės motina.

Jai labai gaila, kad taip elgtis sau leidžia protingi, talentingi ir daug pasiekę žmonės. 

„To žmogaus autoritetas mano akyse visiškai krito. O dukros darbdavį tiesiog norisi paprotinti: vyre, pasiūlei savo pavaldinei vieną kartą, tau atsakė, negi pasaulyje nėra moterų, kurioms tu reikalingas?  

Vyrai turi žinoti, kad tokiu atveju veikia įstatymai. Tačiau neteko girdėti, kad pastaraisiais metais kuriam nors vyrui tektų mokėti baudą už netinkamą elgesį su jam pavaldžia, nuo jo tiesiogiai priklausoma (darbo krūvio, vertinimo, apmokėjimo prasme) pavaldine. 

Nors toks vadovo elgesys visiškai atitinka baudžiamojo kodekso 152 straipsnį (Seksualinis priekabiavimas): „Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu“, – sakė studentės motina.

Deja, Lietuvoje tokiais atvejais visada apkaltinama moteris. „Nėra ko į darbą su šortais vaikščioti“, – sakoma tokiais atvejais. Akivaizdu, kad po tokio skundo moters karjera žlunga.

Visuomenė pasisako už patriarchalines tradicijas, už vyrų dominavimą, jų išskirtines teises. Viešoji opinija laiko vyrą teisiu visose situacijose, kai vertinamas jo elgesus su moterimi.

„Šioje aprašytoje situacijoje yra seksualinio priekabiavimo požymių“, – pripažino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas.

Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 dalį, seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

„Po „MeToo“ judėjimo tarnyboje gauta daugiau su seksualiniu priekabiavimu susijusių paklausimų ir prašymų dėl konsultacijų, tačiau skundų dėl šios diskriminacijos formos gaunama vis dar nedaug.

2020 m. gauti 3 skundai dėl seksualinio priekabiavimo. Šiemet tokių skundų negauta.

2020 m. du tyrimai buvo nutraukti, kadangi seksualinis priekabiavimas vyko srityje, kurioje netaikomas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, tačiau lygių galimybių kontrolierė pateikė rekomendacijas atsakingiems asmenims. Vieną skundą buvo atsisakyta tirti dėl duomenų trūkumo (nesikreipė nukentėjęs asmuo).

Buvo pateiktos dvi rekomendacijos dėl priežasčių, sudarančių sąlygas seksualiniam priekabiavimui, šalinimo.

Nustačius įstatymo pažeidimą, lygių galimybių kontrolierius gali pažeidėją įspėti, siūlyti nutraukti pažeidžiančius veiksmus arba pradėti administracinių nusižengimų teiseną dėl Administracinių
nusižengimų kodekso 81 straipsnio pažeidimo, už kurį numatyta bauda juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Už pakartotinai padarytą pažeidimą numatyta bauda nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo be nukentėjusio asmens skundo nėra įmanomas, kadangi tokiu atveju nėra galimybės nustatyti šio teisės pažeidimo sudėties.

Nepageidaujamą elgesį patyrusiai studentei siūlome susisiekti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir konfidencialiai dėl to pasikonsultuoti. Nukentėjusiajai pateikus skundą, tarnyboje būtų
pradėtas tyrimas (žinoma, reikia nepraleisti skundo pateikimo terminų - 3 mėnesiai nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar jų paaiškėjimo). 

Siekdama mažinti seksualinio priekabiavimo atvejų skaičių, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdo šviečiamąją prevencinę veiklą, moko ir konsultuoja tiek darbdavius, tiek darbuotojus. Labai
veiksminga kovos su seksualiniu priekabiavimu priemonė yra tokių atvejų viešinimas“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresniojo patarėjo D.Paulausko komentare.