Žiūrėjau ir stebėjausi, kiek jos turi drąsos dalintis savo asmeniniais skauduliais nepaisydamos piktų liežuvių.
Juk tokias pačias dramas išgyvena ir paprastos Lietuvos moterys, kurioms reikia psichologinės ar finansinės pagalbos. Kurios yra įklimpusios į toksiškus santykius, tačiau nežino, kaip iš jų išsivaduoti. Kurios šeimoje kenčia psichologinį ar fizinį smurtą, tačiau mano, kad taip ir turi būti. Kurios gyvena nepritekliuje ir kiekvieną rytą pabunda su mintimi – kaip išmaitinti savo vaikus. Tokios viešumoje matomų moterų istorijos padeda nepasiduoti ir tarsi sako – viskas bus gerai.
Rūtos Mikelkevičiūtės laidoje „Bučiuoju. Rūta“ klausiau garsių moterų pasakojimų ir pritariamai linksėjau galvą. Ieva Jackevičiūtė, Rūta Ščiogolevaitė, Asta Baukutė – daugiavaikės mamos, apie kurių gyvenimus galima statyti filmus.
Tikrai niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad viešumoje besišypsančios scenos moterys už uždarų namų durų išgyvena baisias dramas.
Visiems atrodo, kad tik eilinėms šios žemės moterims nutinka baisūs dalykai.
Tačiau mano aikčiojimai ir susižavėjimas baigėsi po to, kai išgirdau vieną A. Baukutės frazę. Net televizorių pasigarsinau, ar nepasigirdo.
„Nemyliu politikių bevaikių. Nemyliu. Jos nemato. Ne todėl, kad jos yra blogos. Reikia ne teorijos, o praktikos. Jos nežino, kokia pagalba būtų mums, visoms mamoms“, – laidoje rėžė aktorė.
Nesigilinsiu į politiką, teisingus ar neteisingus sprendimus priiminėja politikoje esančios moterys, tačiau net išsižiojau dėl tokios diferenciacijos. Kodėl visoms moterims reikia turėti vaikų, kad jos turėtų empatijos jausmą? Kitos ir su aštuoniais vaikais jo neturi.
Jei neturi šeimos, negali būti kompetentingu savo srities atstovu? Kalbu ne tik apie politiką. Kalbu apie visas net ir pačias nemadingiausias gyvenimo sritis, kuriose reiškiasi moterys. Kodėl net ir dabar, XXI amžiuje, kai laisvė ir tolerancija turėtų būti demokratijos pamatas, vaikų neturinčios moterys vis tiek sulaukia tokio tamsuoliško vertinimo?
Be to, reikėtų priminti, kad ne visais atvejais moterys pačios savo noru renkasi neturėti vaikų. Yra labai daug moterų, kurios tiesiog negali jų turėti dėl sveikatos problemų. Ar dėl to jos gali būti mažiau kompetentingos vadovės, socialinės darbuotojos, mokytojos?
Visą laidą apgailestavusi dėl pavydžių ir pikto linkinčių žmonių, dėl kurių komentarų naktimis verkdavo, A. Baukutė nepagalvojo, kad tokie jos žodžiai taip pat skaudina bet kurią vaikų neturinčią moterį?
