Gali būti, kad sunkumų kyla ne dėl mokslo spragų. Dažnai moksleiviams stinga mokymosi įgūdžių – įrankių, būtinų nuolatinei sėkmei mokykloje.
Nuotolinis mokymasis dėl koronaviruso grėsmės, pastaraisiais mėnesiais išaugęs nerimo laipsnis visuomenėje ir neaiškumas dėl ateities kelia papildomų iššūkių moksleiviams. Nors tėvai ir mokykla siekia sukurti kuo tinkamesnes mokymosi sąlygas, dažnai moksleiviai mokykloje patiria nusivylimą ar emocinių, psichologinių, socialinių nesėkmių. Tai neigiamai veikia jų savivertę ir gali sukelti kančių visose srityse.
Svarbu žinoti, kad visiems sunkumų patiriantiems mokiniams yra galimybių įveikti problemas. Pirmasis žingsnis ieškant ilgalaikio pozityvaus sprendimo – sustiprinti mokymosi gebėjimus, dar vadinamus kognityviniais gebėjimais.
Proto „procesorių“ lavinimas
Mokydamasis žmogus naudoja tam tikrus proto „įrankius“. Tai nėra akademiniai dalykai, dėstomi mokykloje. Kognityviniais gebėjimais vadinami proto „procesoriai“, kurie padeda apdoroti informaciją ir išmokti to, ko mokoma akademinėje aplinkoje. Šie gebėjimai svarbūs visiems asmenims, nes jie užtikrina sėkmę ne tik mokykloje, bet ir darbovietėje, kitose gyvenimo srityse.
Smegenų tyrimų rezultatai rodo, kad tiek moksleivių, tiek įvairaus amžiaus suaugusių žmonių protas vystosi. Taigi, bet kokio amžiaus žmogaus kognityvinius gebėjimus galima identifikuoti, paveikti ir pagerinti. Tiesa, mokymosi įgūdžius lengviausia lavinti ankstyvaisiais gyvenimo metais.
Smegenys – sudėtingas organas. Mokymosi procesas – kompleksiškas ir vis dar tiriamas. Šiuo metu jau yra žinoma, kad mokslo ir darbinei sėkmei įtakos turi daug tarpusavyje susijusių kognityvinių gebėjimų. Svarbiausi iš jų yra dėmesys, operatyvioji atmintis, apdorojimo greitis, ilgalaikė atmintis, regimosios ir girdimosios informacijos apdorojimas, logika ir protavimas.
Šie gebėjimai yra susiję tarpusavyje. Protui apdorojant gaunamą informaciją ir imantis veiksmų, jie dažnai veikia su kitais įgūdžiais. Kuo stipresni moksleivio kognityviniai gebėjimai, tuo geresnių rezultatų vaikas patiria mokykloje ir gyvenime. Silpnus gebėjimus būtina nustatyti ir lavinti.
Vienas iš būdų gebėjimų stiprumui identifikuoti yra specialūs testai ar konsultacijos su specialistais. Tėvai, atidžiai stebėdami savo vaikus, taip pat patikimai, o gal net ir geriau už testus, gali identifikuoti vaikų mokymosi sunkumų priežastis.
Tėvų įtaka gali būti milžiniška
Pastaraisiais dešimtmečiais paskelbti smegenų tyrimai parodė, kaip galima pagerinti mokymosi įgūdžius. Štai keli faktai, kuriuos naudinga žinoti tėvams, siekiantiems padėti savo vaikams įveikti mokymosi sunkumus.
Naujausi tyrimai patvirtina, kad smegenys veikia per sudėtingus nervinių ląstelių, arba neuronų, tinklus. Neuronų grupės atlieka tam tikras užduotis. Asmeniui mokantis, atliekant naujas užduotis, įtraukiami kaimyniniai neuronai. Įsisavinus užduotį „pasiskolinti“ neuronai grįžta prie „savo pareigų“. Užduoties kartojimas arba praktika sustiprina neuronų ryšius ir padidina tikimybę, kad, prireikus, užduoties veiksmai bus atgaminti tiksliau.
Kitaip sakant, kai kurias smegenų sritis galime „treniruoti“ kaip ir kūno raumenis. Kai smegenų „raumenys“ sustiprinami pakankamai ir tam tikri įgūdžiai yra išlavinami, jie tampa automatiškesni, lengviau taikomis, reikalauja mažiau pastangų.
Taigi, išlavinus stiprius mokymosi įgūdžius, moksleivio smegenys gali lengviau adaptuotis prie kiekvieno naujo mokymosi iššūkio. Kai vaikų kognityviniai gebėjimai išauga, smegenų pajėgumai didėja, protas dirba greičiau ir efektyviau. Tėvai, pasitelkdami reikiamą informaciją ir lavinimą, gali padėti vaikams patirti, kad mokytis gali būti lengva, greita ir smagu.
Svarbiausieji mokymosi įgūdžiai atlieka tam tikras užduotis ir turi funkcionuoti kuo geriau. Jei kyla mokymosi sunkumų, tėvams derėtų atkreipti dėmesį, kokį moksleivio įgūdį verta stiprinti.
Jeigu vaikas nesugeba susitelkti į užduotį, jam nepavyksta ignoruoti išorės dirgiklių ar atlikti kelių paprastų užduočių vienu metu, derėtų stiprinti dėmesingumo įgūdį.
Jei vaikas iš karto užmiršta ką tik sužinotą informaciją, reikėtų stiprinti operatyvios atminties gebėjimą.
Lėtai smegenyse tvarkoma informacija byloja apie poreikį stiprinti apdorojimo greitį, kad nebūtų prarasta operatyvioje atmintyje esanti informacija ir nereikėtų užduoties vėl pradėti iš naujo.
Stiprinti ilgalaikės atminties gebėjimą reikia tada, kai moksleiviui yra sunku išsaugoti ir atgaminti informaciją vėlesniam naudojimui.
Silpnas gebėjimas apdoroti regimąją informaciją reiškia, kad moksleiviui yra sunku suvokti, analizuoti ir mąstyti vaizdiniais, kurti vaizdinius mintyse ar matyti objektų skirtumus. Dėl to, pavyzdžiui, gali būti sunku atlikti žodinius matematikos uždavinius.
Girdimosios informacijos apdorojimą kaip gebėjimą būtina stiprinti, jei moksleiviui kyla sunkumų suvokti, analizuoti ir sąvokomis išreikšti tai, kas girdima.
Logika ir protavimas – tai gebėjimas mąstyti, sudėlioti prioritetus ir planuoti. Jei šie gebėjimai nėra stiprūs, moksleiviui sunkiai sekasi suvokti ir spręsti užduotis.
Tėvai, stebėdami vaikus, gali išsiaiškinti, kurie mokymosi gebėjimai yra stiprūs, o kurie – silpni, sukelia didžiausių sunkumų ir turėtų būti sustiprinti neatidėliotinai. Taip galima atrasti tinkamiausius mokymosi problemų sprendimus.
Mokymosi džiaugsmo susigrąžinimas
Tėvai ir moksleiviai turėtų žinoti: kad ir kokia apgailėtina situacija būtų, visada yra būdų įveikti mokymosi sunkumus. Paprastai mokymosi gebėjimus galima sustiprinti per 3-6 mėnesius. Svarbu, kad moksleiviai jaustų motyvaciją keisti esamą padėtį, o gebėjimų stiprinimas būtų intensyvus, smagus ir teiktų pasitenkinimą.
Dabartinės mokyklos ir mokytojai didžiausią dėmesį skiria akademinėms žinioms ir retai yra pasiruošę stiprinti vaikų mokymosi gebėjimus. Didžiausia atsakomybė už šių gebėjimų tinkamą suformavimą ar sustiprinimą tenka tėvams. Jei vaikai nesusikurs pamatinių mokymosi įgūdžių, mokymosi sunkumai veikiausiai jiems pasireikš visą gyvenimą.
Pratimų, kaip pagerinti mokymosi gebėjimus galima rasti internete arba specialioje literatūroje. Juos tėvai ir vaikai gali atlikti namuose su turimomis priemonėmis. Pavyzdžiui, informacijos apdorojimo greitį padeda pagerinti užduotis per nustatytą laiką sudėlioti kortas į krūveles pagal spalvą, rūšį arba tam tikrą jų skaičių.
Didžiausių pokyčių atneša tinkamo sunkumo užduotys. Reikalavimai turėtų po truputi didėti, pareikalauti pastangų, bet būti įveikiami. Panašiai, kaip vyksta procesas kompiuteriniuose žaidimuose, kada pereinama vis į aukštesnį žaidimo lygį. Jei moksleiviui užduotis bus pernelyg sunki, tai sukels nusivylimą, jei – pernelyg lengva, taps nuobodu. Todėl, jei, pavyzdžiui, kortų krūveles vaikas lengvai sudėlioja per 60 sekundžių, kitai užduočiai atlikti laikas gali būti trumpinamas iki 50 sekundžių. Reguliariai ir intensyviai atliekant pratimus, gebėjimai akivaizdžiai sustiprėja.
Tyrimai rodo, kad mokymosi gebėjimus sustiprinę moksleiviai pirmą kartą per daugelį metų arba iš viso pirmą kartą patiria mokymosi sėkmės skonį. Smagus, intensyvus ir sėkmingas mokymasis verčia tobulėti, moksleiviai jaučia didesnę motyvaciją keistis. Asmenys, turintys stiprius mokymosi įgūdžius, gali pasiekti maksimalaus mokymosi intensyvumo, vis geresnių rezultatų ir sėkmės.
Geresni mokymosi įgūdžiai garantuoja sėkmę ne tik moksle, bet ir asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tai – stiprina savivertę, atveria galimybes rinktis ambicingesnius tikslus ir pasiekti platesnius horizontus. Tereikia įdėti pastangų ir išlavinti tinkamus mokymosi gebėjimus.
