Pavyzdžiui, jei korepetitorius, tai yra, individualiai mokantis pedagogas, savo pagrindiniu tikslu laiko pinigus, jis gali ne tik nepadėti mokiniui, bet ir pakenkti jam.
Bet juk tai liečia visas profesijas! Juk ir iš gydytojo, ir iš žurnalisto, pagaliau – iš paprasto staliaus, jei jam prioritetas – pinigai, gero nelauk.
Bet, tikėkimės, tokių nėra dauguma. Ir čia apie pinigų vergus nekalbėsime. Užuojauta jiems.
Kalbėsime apie tuos, kurie myli savo darbą ir visą save jam skiria, darydami tai su romantišku džiaugsmu.
Manau, jog korepetitorių (nors man patrauklesnis individualiai mokančio pedagogo apibūdinimas) darbas yra itin svarbus. Ir ne tik dėl to, kad vis daugėja nuo kitų atsiliekančių moksleivių bei studentų.
Individualiai mokytis reikėtų ir pažangiems mokiniams. Dėl pažangos – kuo gabesnis mokinys, tuo daugiau jam reikia mokytis. Nes jis geba! O pažanga įmanoma tik įgyvendinus principą – iš kiekvieno pagal jo gebėjimus, juos maksimaliai išnaudojant.
Gabus mokinys, besimokydamas papildomai, iš individualiai dirbančio pedagogo sužinos bei išmoks daugybę dalyko klausimų, kurie per pamokas nėra paliečiami.
Kodėl individualiai mokančio pedagogo darbas yra itin svarbus? Pagrindinė priežastis yra ta, kad mokymas ar mokymasis yra ne kolektyvinis, o grynai individualizuotas vyksmas.
Juk mokymas (mokymasis) orientuojamas į konkretų asmenį, į jo pasaulėjautą, ketinimus, anksčiau sukauptas žinias, gebėjimus... Juk mokymas (mokymasis) –ne kažkoks žaidimas grupėje, ne futbolas su vieneriais vartais visiems.
Ir todėl jei moksleivio tėvai išties rūpinasi savo vaiku, jie turėtų pasirūpinti ir jo individualiu mokymusi. Jei vaikas gabus – tuo labiau.
„Jis ir taip viską supranta.“ Pavydėčiau, jei patikėčiau.
„Jam ir mokyklos pamokų užtenka.“ Netiesa! Mokslo žinių negali užtekti, ar būti per daug. Kad ir kokios kokybiškos mokyklinės pamokos būtų, jos orientuotos į vidutiniokus. „Už borto“ lieka tiek lėtesni, tiek ir gabesni mokiniai, tai yra tie, kurie gali žymiai daugiau.
„Jam ir taip lengva mokytis“. Vadinasi, jis blogai dirba, išnaudoja tik menką savo potencialo dalį. Jei žmogui yra lengva, vadinasi, jis blogai dirba.
Kritikos neišlaiko ir dažnai pasitaikantis neigiamas požiūris į individualiai mokančius pedagogus. Ir į patį individualų mokymąsi. Neigiamas požiūris girdisi net iš mokytojų!
Gerbiamieji, mes darome vieną darbą! Turime vienyti pastangas, o ne ieškoti priežasčių priešpriešai.
Be to, svarbu pastebėti štai ką – mokinys eina pas mokytoją. Jis eina mokytis. Ne prie žaidimo automatų, ne pas abejotinus „draugelius“, o mokytis! Ir ko iš tiesų siekia tie, kas smerkia štai tokią „popamokinę veiklą“?
